Šiemet – beveik jokių ilgųjų savaitgalių

Vos tik prasidėjus 2017 metams dalis lietuvių, pažvelgę į kalendorių, šiek tiek nusiminė, kadangi šventinių dienų išsidėstymas bei ilgųjų savaitgalių skaičius nėra labai džiuginantis.

Marius Monkevičius/Alfa.lt

Kita vertus, apskritai šventinės dienos ir ilgieji savaitgaliai Lietuvos žmones padalija į dvi stambias grupes. Viena dalis žmonių šventadienių (taip pat ir laisvadienių) laukia lyg išganymo, nes tai yra gera proga atsikvėpti nuo darbų ar mokslų. Tiesa, tuo pat metu likusieji šventadieniais nelabai džiaugiasi, nes tokie atokvėpiai, anot jų, žymi ir tam tikrą kainą bei „darbinį išsiderinimą“.

Nors lietuviai jau nuo seno save laiko itin darbščia tauta, kilusia nuo žagrės, tačiau bendrame Europos kontekste mūsų šalies piliečiai turi galimybę atsikvėpti nuo darbų ne ką rečiau nei kiti europiečiai.

Ir panašu, kad tai dar ne pabaiga. Iš būrio mūsų šalies Seimo narių vis kartas nuo karto atsiranda politikų, kurie užsimoja lietuviams įvesti dar kokį papildomą šventadienį, kuris vėlgi vienų yra sutinkamas su džiaugsminga šypsena, kitų – su nerimastingais veidais.

Išrinkus naują valdžią buvo iškeltas ir tarp nedarbo ir šventinių dienų atsidūrusių darbadienių perkėlimo į artimiausią savaitgalį klausimas, tačiau čia premjero Sauliaus Skvernelio ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio nuomonės skiriasi. Premjeras tokią iniciatyvą vertina teigiamai, tuo metu R. Karbauskis žiūri skeptiškai ir ragina įvertinti to kainą šalies ekonomikai.

Kada šiemet galėsime atsikvėpti?

Peržvelgus 2016 metų kalendorių, galima prisiminti, kad lietuviai turėjo devynis šventadienius, kurie leido bent trumpam pamiršti savo darbus ir mokslus. 2016-aisiais lietuvių laukė ir nemažai ilgųjų savaitgalių – šeši.

2017-aisiais darbo dienomis šventės bus minimos 8 kartus, o ilgųjų savaitgalių bus vos trys. Pirmas ilgasis savaitgalis bus per Velykas, kai balandžio 17-oji, pirmadienis, bus antroji Velykų diena. Vos po kelių savaičių mūsų lauks ir antras ilgasis savaitgalis. Gegužės 1-ąją, pirmadienį, minėsime Tarptautinę Darbo dieną.

Dar vienas ilgasis savaitgalis mūsų lauks gruodžio pabaigoje, kai Kalėdos bus švenčiamos pirmadienį bei antradienį.

2017 m. šventinės dienos ir laisvadieniai:

  • 2017-01-01 (sekmadienis) – Naujieji metai
  • 2017-02-16 (ketvirtadienis) – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena
  • 2017-03-11 (šeštadienis) – Nepriklausomybės atkūrimo diena
  • 2017-04-16 (sekmadienis) – Velykos
  • 2017-04-17 (pirmadienis) – Velykų antroji diena
  • 2017-05-01 (pirmadienis) – Tarptautinė darbo diena
  • 2017-05-07 (sekmadienis) – Motinos diena
  • 2017-06-04 (sekmadienis) – Tėvo diena
  • 2017-06-24 (šeštadienis) – Joninės
  • 2017-07-06 (ketvirtadienis) – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena
  • 2017-08-15 (antradienis) – Žolinė
  • 2017-11-01 (trečiadienis) – Visų šventųjų diena
  • 2017-12-24 (sekmadienis) – Šv. Kūčios
  • 2017-12-25 (pirmadienis) – Šv. Kalėdos
  • 2017-12-26 (antradienis) – Šv. Kalėdų antroji diena

2017 m. ilgieji savaitgaliai:

  • 2017-04-17 (pirmadienis) – Velykų antroji diena
  • 2017-05-01 (pirmadienis) – Tarptautinė darbo diena
  • 2017-12-24 (sekmadienis) – Šv. Kūčios
  • 2017-12-25 (pirmadienis) – Šv. Kalėdos
  • 2017-12-26 (antradienis) – Šv. Kalėdų antroji diena

Skaičiuoti nuostolius netikslinga

Peržvelgus ankstesnius pasisakymus laisvadienių tematika, galima pastebėti, kad dažniausiai vienos tokios nedarbo dienos „kaina“ valstybės biudžetui svyruoja apie 30 milijonų eurų. Tačiau Nerijus Mačiulis, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas, apie tokius skaičius kalba itin atsargiai ir teigia, kad šis ir panašūs skaičiai iš tikrųjų gali klaidinti.

„Aš kvestionuoju teiginį, kad tai yra nuostoliai. Aišku, tai būtų nuostoliai, jeigu laisvų dienų skaičius Lietuvoje būtų dvigubai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuvoje nėra tokios padėties, ir tol, kol Lietuva neišsiskiria iš kitų Europos valstybių, tol mes nesame mažiau konkurencingi“, – Alfa.lt anksčiau yra teigęs N. Mačiulis.

Kaip kalbėjo ekspertas, net kai yra nedarbo diena, tai nereiškia, kad niekas tą dieną nedirba. Yra daugybė parduotuvių, maitinimo įstaigų, apgyvendinimo įstaigų, pramogų sektorius, kai kurios viešojo sektoriaus institucijos, kurios dirba ir kuria vertę šalies ekonomikai Be to, tomis dienomis, anot N. Mačiulio, vartojimas yra didesnis, o tai irgi prisideda prie pridėtinės vertės kūrimo šalyje.

„Niekas negali suskaičiuoti (nuostolių – red. past.). Primityviais metodais galima pabandyti suskaičiuoti, kiek, pavyzdžiui, neveikiančios gamyklos per tą vieną dieną nesukuria pridėtinės vertės. Jeigu mes žinome, kiek per metus pramonės sektorius sukuria pridėtinės vertės, padaliname iš darbo dienų skaičiaus ir gauname vienos dienos maždaug sukurtą pridėtinę vertę. Bet toks skaičiavimas yra klaidingas, kadangi labai retai pramonės įmonės dirba šimtaprocentinio užimtumo ir pajėgumų išnaudojimo režimu. Tai reiškia, kad jeigu atsiranda papildoma laisva diena, tai greičiausiai intensyviau dirbama kitomis metų dienomis ir užsakymai vis tiek yra įvykdomi“, – pasakojo ekspertas.

 

Originalų naujienų portalo „ALFA.LT“ straipsnį galite rasti pasekę šią nuorodą.