Neatsakingais ir ES teisės aktus pažeidžiančiais sprendimais į sunkią finansinę padėtį „Lietuvos geležinkelius“ įstūmusi šalies valdžia dabar ieško atpirkimo ožio. Tačiau dėl vienos didžiausių valstybės įmonių finansinių bėdų geležinkelininkai kaltina politikus.

Visos buvusios Lietuvos vyriausybės, nepriklausomai nuo jų deklaruotos ideologinės pakraipos, negailestingai melžė šią valstybės įmonę ir vertė jos lėšomis apmokėti nuostolingą keleivių vežimo veiklą, investuoti į viešąją infrastruktūrą bei kasmet mokėti valstybei milijoninius dividendus.

Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis narė, kurioje geležinkelio įmonės teikiamos viešosios keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos iš valstybės biudžeto nefinansuojamos. Latvijoje ir Estijoje ši veikla remiama valstybės biudžeto lėšomis jau daugiau kaip 10 metų.

„Jeigu analogiškas valstybės biudžeto finansavimas (35–40 mln. eurų per metus) būtų skiriamas pastaruosius 10 metų, šiuo metu įmonė galėtų veikti be ilgalaikių skolų, dabar siekiančių daugiau kaip 300 mln. eurų, naštos ir pradelsto infrastruktūros kapitalinio remonto“, – teigiama šių metų spalį Susisiekimo ir Finansų ministerijoms teiktame „Lietuvos geležinkelių“ rašte, kurį pasirašė tuo metu laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Albertas Šimėnas.

„Lietuvos geležinkeliai“ 25 metus nebuvo finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, bet mokėjo dividendus valstybei, o lėšų trūkumo problemos ketvirtį amžiaus tik kaupėsi. Toliau blogėjant įmonės finansinei būklei ir valstybei neskyrus lėšų geležinkelių viešajai infrastruktūrai ir viešosioms keleivių vežimo paslaugoms finansuoti, kaip tai numato ES teisės aktai, A. Šimėno nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“ gali tapti nemokia, nekonkurencinga įmone, o Lietuvos valstybei gali kilti teisinių problemų dėl netinkamo ES geležinkelių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo.

Organizuotas purvo pylimas?

Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika piktinasi, kad pastarosiomis savaitėms „Lietuvos geležinkeliai“, kaip jam atrodo, organizuotai ir sąmoningai drabstomi purvais.

Daugiau kaip 4,5 tūkst. geležinkelio darbuotojų vienijančios profsąjungos vadovą stebina susisiekimo ministro Roko Masiulio vieši komentarai. Pirmąją savo darbo dieną nušalinęs senąją ir paskyręs naują „Lietuvos geležinkelių“ valdybą bei generalinį direktorių, R. Masiulis pareiškė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ dešimtmečiais vykdė neūkišką, neskaidrią veiklą. „Su tuo nebuvo susitvarkyta. Delsti negalima nė sekundės. Privalėjome imtis veiksmų kaip įmanoma greičiau“, – dėstė iš energetikos į susisiekimo sektorių paskirtas R. Masiulis. Dauguma naujosios „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narių bei naujasis vadovas – taip pat iš R. Masiuliui geriau pažįstamos energetikos.

„Apie kokią netvarką ir neskaidrią veiklą, kuri neva tęsiasi dešimtmetį, šneka ministras? Kur jis mato pakrikimą? Įmonėje stabili padėtis, visi darbuotojai dirba įprastu ritmu“, – stebėjosi geležinkelininkų profsąjungos vadovas.

Vis dėlto V. Ligeika prasitarė, kad įmonės darbuotojus išgąsdino kalbos, jog ketinama atskirti pelningą krovinių vežimo ir nuostolingą keleivių vežimo veiklas ir bendrovę suskaidyti į atskiras įmones.

„Jei tai bus padaryta neskiriant lėšų iš valstybės biudžeto, galime iš karto pasakyti, kad bus atleista tūkstančiai darbuotojų, o keleivių vežimas geležinkeliais bus sužlugdytas. Būtent taip prieš kelerius metus atsitiko Estijoje“, – pasakojo profsąjungos lyderis.

Anot V. Ligeikos, jeigu naujoji Vyriausybė ryžtųsi skaidyti geležinkelius, pirmiausia turėtų rasti apie 40 mln. eurų per metus nuostolingai keleivių vežimo veiklai finansuoti, nes dabar įmonė nuostolį dengia iš krovinių vežimo veiklos.

„Keleivių direkcija nebeturėtų iš ko mokėti atlyginimų darbuotojams, o kai kurių maršrutų turbūt reikėtų atsisakyti. Jau dabar dėl finansinių sunkumų nebelikę maršrutų Klaipėda – Šilutė ir Radviliškis – Rokiškis. Dėl to įmonę skundais buvo užvertę šių miestų gyventojai, nes autobusai Lietuvoje ne visur važiuoja“, – sakė V. Ligeika.

Be to, viešas drabstymas purvu, anot geležinkelininko, gali nukreipti krovinius į Latviją, o dėl to finansinių sunkumų patiriančių „Lietuvos geležinkelių“ padėtis dar pablogėtų.

V. Ligeika įtaria, kad naujoji valdžia sąmoningai siekia sukurti įspūdį, kad padėtis įmonėje nestabili, ir pasinaudojusi viešąja opinija „nuo galvos iki kojų“ pakeisti bendrovės vadovus. „Paskui nauji „rimti“ vyrai pasitvarkys, kaip jiems reikės. Kas už jų stovi? Vienas buvusių susisiekimo ministrų prasitarė, kad šį kartą valdžios sprendimus lemia ne dideli pinigai, o labai dideli pinigai“, – kalbėjo geležinkelininkas.

„Lietuvos žinios“ primena, kad gruodžio pradžioje „Lietuvos geležinkelių“ vadovo postą paliko dešimtmetį bendrovei vadovavęs Stasys Dailydka. Jis teigė, jog iš pareigų pasitraukė supratęs, kad nesulauks naujosios valdžios politinės paramos.

Nuostolingas keleivių vežimas

Lietuvos valstybė nekompensuoja nuostolingos keleivių vežimo geležinkeliais veiklos ir tuo pažeidžia ES teisę.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, valstybė 2017 metais kompensuos tik 2,5 mln. eurų bendrovės negautų pajamų už keleivių vežimą lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau tai tėra 1 proc. visų bendrovės nuostolių, patiriamų vežant keleivius vietiniais maršrutais. 2017 metais prognozuojamas nuostolis dėl šios veiklos sudarys 36,5 mln. eurų. Šiuo metu, galima sakyti, visas keleivių vežimo nuostolis yra finansuojamas iš „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo papildomų komercinių paslaugų pelno.

„Lietuvos geležinkeliai“ ne kartą Susisiekimo ministeriją informavo apie valstybės biudžeto poreikį, teikė duomenis apie bendrovės investicijas į viešąją infrastruktūrą (bendrajam su ES finansavimui panaudotas lėšas) bei prašė jas grąžinti, kad valstybinės įmonės problemos būtų sprendžiamos iš esmės. Paskutinį kartą tokie raštai Susisiekimo ir Finansų ministerijoms išsiųsti šių metų balandį ir spalį, tačiau į „Lietuvos geležinkelių“ siūlymus valdžia neatsižvelgė.

A. Šimėno pasirašytame naujausiame dokumente teigiama, kad viešosios infrastruktūros („Rail Balticos“ ir kitų vykdomų projektų) finansavimui iš valstybės biudžeto „Lietuvos geležinkeliams“ 2017 metais reikėtų 80,2 mln. eurų, kai tam numatoma skirti 2,3 mln. eurų.

Kenčia darbuotojai

V. Ligeikos nuomone, dėl šalies valdžios sprendimų ir didėjančių įmonės finansinių įsipareigojimų kenčia įmonės darbuotojai. Daugeliui „Lietuvos geležinkelių“ specialistų, turinčių aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, pasak V. Ligeikos, mokama tik minimali mėnesinė alga (MMA). Net didėjant MMA „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų atlyginimas buvo indeksuojamas gerokai vėluojant. Iš viso bendrovėje kartu su administracija dirba 9550 darbuotojų.

Pasak V. Ligeikos, Vilniaus geležinkelio stoties budėtojas, dirbantis prie dispečerio pulto ir nukreipiantis visus traukinius, šiuo metu gauna 380 eurų darbo užmokestį. Tokio dydžio šiuo metu yra ir MMA. Vyresnio amžiaus darbuotojai su priedu už stažą gauna apie 410–420 eurų per mėnesį.

Mažėja pelnas

„Lietuvos žinių“ duomenimis, pastaraisiais metais dėl geopolitinių priežasčių ypač sumažėjo „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimas. Pavyzdžiui, tranzitas Kaliningrado kryptimi nuo 17,6 mln. tonų 2007 metais nukrito iki 8,8 mln. tonų 2015-aisiais. Krovinių vežimo ir šios veiklos pelningumo mažėjimas daro tiesioginę įtaką infrastruktūros mokesčio pajamoms. Jos sumažėjo nuo 203,8 mln. eurų 2011 metais iki 165 mln. eurų 2015-aisiais. Šiemet įmonė planuoja šio mokesčio surinkti 160,5 mln. eurų.

Geležinkelių infrastruktūros mokestis šiuo metu yra pagrindinis vešiosios geležinkelių infrastruktūros finansavimo šaltinis, o jo mažėjimas lemia lėšų infrastruktūrai trūkumą.

Sumažėjus įmonės krovinių vežimo veiklos pelningumui (o kartu iš krovinių vežimo veiklos pelno dengiant keleivių vežimo nuostolį), įmonė nebeturi jokių galimybių geležinkelio infrastruktūros trūkstamam finansavimui papildomai skirti krovinių vežimo veiklos uždirbtų lėšų.

Tuo metu lėšų poreikis viešajai infrastruktūrai ne mažėja, bet didėja, nes geležinkelių tinklas plečiasi, įrenginių ir sistemų daugėja. Papildomų lėšų reikės europinei vėžei „Rail Baltica“ iki Kauno eksploatuoti, nors gauti pajamų iš šios infrastruktūros neplanuojama. Įgyvendinant ES projektus geležinkelių srityje nacionalinį finansavimą buvo įpareigota užtikrinti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės ir biudžeto lėšos tam nebuvo skiriamos.

„Rail Balticos“ ir kitų valstybės investicijų programos kofinansavimui paimtoms paskoloms administruoti įmonei 2016 metais reikės 17,1 mln. eurų, 2017 metais – 20,3 mln. eurų, 2018 metais – 22,3 mln. eurų. Atitinkama šių projektų kofinansavimo praktika bus tęsiama ir 2014–2020 metais.

Papildomų eksploatacijos lėšų reikalauja ir pradelstas kapitalinis remontas 678 km geležinkelio ruožuose. Šiai viešajai infrastruktūrai finansuoti valstybė lėšų neskiria.

„Lietuvos geležinkelius“ slegia ir finansinės skolos – 2015 metais ilgalaikių skolų likutis siekė 313 mln. eurų. Esama prielaidų, kad Europos Komisija gali pradėti taikyti sankcijas Lietuvos valstybei dėl ES direktyvos reikalavimų nevykdymo. 2008 metais EK jau buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą Lietuvai dėl to, kad nebuvo sudaryta ilgalaikė sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, neskirtas reikiamas finansavimas. Procedūra buvo atidėta dėl naujos redakcijos direktyvos, tačiau gali būti bet kuriuo metu atnaujinta.

Lietuva šiuo požiūriu yra išskirtinė Europos Sąjungoje, nes visose ES šalyse viešosios geležinkelių infrastruktūros išlaidoms padengti skiriamas valstybės finansavimas infrastruktūros valdytojo pajamoms ir išlaidoms subalansuoti.

Daugiau sumoka, negu gauna

Visose ES šalyse geležinkelių transportas yra subsidijuojamas. Valstybių ir municipalitetų lėšos skiriamos geležinkelio įmonių teikiamoms socialinėms (daugiausia keleivių vežimo) paslaugoms finansuoti, geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir atnaujinimui, netgi geležinkelio darbuotojų socialinėms išmokoms finansuoti.

Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ vieninteliai ES ne tik negauna paramos iš biudžeto, bet ir verčiami mokėti dividendus valstybei. 2014 metais „Lietuvos geležinkeliai“ valstybei sumokėjo 3,2 mln. eurų, 2015 metais – 8,2 mln. eurų dividendų.

Prognozuojama, jog šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ sumokės 845,7 tūkst. eurų dividendų, arba 20 proc. pelno dalį, nes geležinkeliai įgyvendina svarbius valstybei projektus, tarp jų „Rail Balticos“.

Kai nuo 2009 metų „Lietuvos geležinkeliai“ buvo įpareigoti mokėti dividendus, bendrovėje, pasak V. Ligeikos, sustojo atlyginimų augimas, priemokas darbuotojai irgi pamiršo. „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet sumoka apie 20 mln. eurų akcizo už naudojamą dyzeliną. Tačiau iš šio surinkto mokesčio negauna lėšų investicijoms į viešąją infrastruktūrą. Lietuvos automobilių kelių direkcijai, „Lietuvos žinių“ duomenimis, sugrįžta 55 proc. Lietuvoje surinkto akcizo. „Lietuvos geležinkeliai“ prašo bent 3 proc. šio mokesčio.

 

Arvydas Jockus
Daugiau skaitykite čia.
© Lietuvos žinios