Pagal pajamų nelygybę mūsų šalis užima aštuntąją vietą pasaulyje. Kaip rodo statistika, penktadalio turtingiausių žmonių pajamos yra daugiau nei šešiais kartais didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė duomenis apie pajamų nelygybę įvairiose pasaulio šalyse. Pagal pajamų netolygumus Lietuva užima vieną pirmaujančių pozicijų pasaulyje.
Pajamų nelygybė EBPO tyrime vertinta pagal Gini koeficientą. Šis ekonominis rodiklis yra skirtas pajamų tarp namų ūkių paskirstymo netolygumui atspindėti. Nulinis Gini koeficientas reiškia visišką pajamų lygybę, kai visi uždirba lygiai tiek pat. Kai Gini koeficientas lygus vienetui, tai rodo, kad tik vienas žmogus uždirba arba suvartoja tai, kas pagaminama teritorijos ar šalies mastu, ir tai yra absoliuti nelygybė.
Vertinant pagal šį rodiklį, Lietuva užima aštuntąją vietą pasaulyje – pajamų skirtumai sudaro 0,353 Gini koeficiento. Didžiausia pajamų nelygybė fiksuojama Čilėje, kur ji siekia 0,465 Gini koeficiento, Meksikoje, kur sudaro 0,459 Gini koeficiento, JAV ir Turkijoje, kur siekia atitinkamai 0,394 bei 0,393 Gini koeficiento. Mažiausia pajamų nelygybė yra Islandijoje, Norvegijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Čekijoje.
Kaip skelbiama EBPO ataskaitoje, per pastaruosius kelerius metus pajamų nelygybės skirtumai išliko istorinėse aukštumose. Organizacijos šalių vidurkis 2014 metais siekė 0,318 Gini koeficiento, kai 2010-aisiais – 0,315.
Taip pat EBPO tyrimas atskleidė besikeičiantį skurdo grėsmės profilį. Paskutiniais dešimtmečiais stebima situacija, kai skurdo rizikoje atsiduria vis daugiau jaunų žmonių. Lietuvoje į skurdo zoną daugiausia patenka vaikai iki 17 metų, po jų seka senyvo amžiaus asmenys.
© Lietuvos žinios, Roberta Tracevičiūtė
Originalų portalo “Lietuvos žinios” straipsnį skaitykite čia.
