2016 m. spalio 26-27 d. Vykdomojo komiteto priimta rezoliucija

 

Mes, Europos profesinės sąjungos, norime Europos Sąjungos bei bendros rinkos, pagrįstos bendradarbiavimu, solidarumu ir socialiniu teisingumu – Europos Sąjungos, kuri yra pajėgi konkuruoti pasaulyje su tvaria ekonomika bei socialiniu modeliu.

Kartu esame stipresni – ekonomiškai, socialiai bei demokratiškai. ES negali pasiekti aukštesnių gyvenimo standartų be sąžiningesnės integracijos ir augančios konvergencijos.

Mes visi nusipelnome geresnės Europos Sąjungos jos gyventojams ir darbuotojams.

ES reakcija į krizę

Ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis, socialinė atskirtis ir nepasitenkinimas – kartu su pabėgėlių krize, Brexit ir terorizmu: visa tai sukuria pasitikėjimo krizę tarp ES darbuotojų bei piliečių, skatina sentimentų augimą populizmui, nacionalizmui ir ksenofobijai.

Fizinės ir kultūros sienos, konfliktai bei skirtumai tarp valstybių narių blokuoja bendrų projektų pažangą. Europa yra kaltinama dėl visų šiuo metu žmones veikiančių problemų, nors didžiausia atsakomybė tenka nacionalinės vyriausybės bei institucijų priimtiems sprendimams.

ES sprendimų priėmimo procesas buvo susilpnintas ir po krizės pristatytas tarpvyriausybinis mechanizmas dažnai pakeičia Bendrijos metodiką, įtvirtintą ES sutartyse, taip atimant demokratinę piliečių kontrolę dėl Europos sprendimų.

Visiškai aišku, kad, kol atsigaus ekonomika, kol egzistuoja taupymas ir neoliberali politika, kol dar sprendžiami nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties klausimai, baimė, nežinia bei pyktis tarp darbuotojų nebus pakeistas viltimi dėl geresnės ateities.

Šiuo metu Europos Sąjunga yra kryžkelėje: arba ji bus performuota ir reformuota į sąžiningesnę ir labiau socialią Europą, arba ji sugrius.

Nepaisant to, apklausos rodo, kad Brexit sustiprino piliečių paramą Europos Sąjungai keliose valstybėse narėse. Mūsų laukia iššūkiai ir naujos galimybės, todėl privalome dirbti kartu, siekiant sukurti teigiamą alternatyvą.

Pagrindiniai pasiekimai Europos integracijos procese (tokie kaip taika ir demokratija – bendra rinka ir ekonominis bendradarbiavimas – aukšto lygio švietimo, inovacijų, technologijų plėtra – žmogaus teisių apsauga ir gerai veikiantis socialinis modelis – judėjimo laisvė) padarė Europą labai gera vieta gyventi: šis paveldas neturi būti sumenkintas.

Reikalingi skubūs pokyčiai, Europos profesinių sąjungų judėjimas prisideda prie jų įgyvendinimo, kartu su kitais neabejingais Europos ateičiai.

 

Europos Sąjungos atnaujinimas: profesinių sąjungų Platforma Europos Ateičiai

Performuoti Europą, atnaujinti Europos Sąjungos projektą. Mums reikia kitokios politikos, kitokių taisyklių bei didesnio pilietinio, dirbančiųjų bei jiems atstovaujančių organizacijų aktyvumo.

Tai reikalauja didesnės, augančios konvergencijos, kalbant apie gyvenimo ir darbo sąlygas tarp šalių bei šalies viduje, mažesnės nelygybės, didesnės ekonominės ir socialinės sanglaudos.

Turime suprojektuoti geresnius gyvenimo standartus žmonėms bei sustiprinti politiką, norėdami tai pasiekti.

ES gali būti dar kartą puoselėjama darbuotojų bei piliečių, jeigu ji nustato bei pateikia konkrečius sprendimus problemoms spręsti, jeigu ji prisideda prie kokybiškų darbo vietų ir pilno užimtumo – vienodų ekonominių/socialinių garantijų – socialinės apsaugos – asmeninio saugumo bei gerovės.

Mes siūlome naują Paktą dėl Europos Ateities, pagrįstą gerove, socialiniu teisingumu ir demokratija.

 

Tvarus ekonominis augimas kokybiškų darbo vietų ir geresnių darbo sąlygų kūrimui.

Europos Sąjunga, reaguodama į pasaulinę ekonominę krizę, sutelkė dėmesį tik į viešojo biudžeto suvaržymą ir eksportą – struktūrinės reformos darbo rinkos lankstumui, kurio pagrindinės priemonės buvo viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas, paslaugos ir socialinė apsauga, darbo užmokesčio depresija ir kolektyvinių derybų menkinimas.

Tai neišsprendė problemų, su kuriomis susidūrė mūsų ekonomika, tačiau vietoj to sukūrė skurdesnį atsigavimą, stagnaciją ir defliaciją, nepriimtiną nedarbo, nesaugumo, skurdo ir socialinės atskirties lygį.

Atėjo laikas tvariam augimui – jis mums reiškia kokybiškas darbo vietas, tinkamas darbo sąlygas, lygybę darbo rinkoje ir visuomenėje, socialinę įtrauktį ir integraciją visiems. Tai taip pat reiškia kitokią pasaulio ir Europos ekonominę darbotvarkę, kurios dėka būtų siekiama geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų žmonėms. Norėdami tai pasiekti, privalome imtis skubių priemonių.

Reikalingas neeilinis planas investicijoms bei kokybiškų darbo vietų kūrimui, kuris jau buvo pasiūlytas ETUC 2013 metais pradėtoje iniciatyvoje „Naujas Kelias Europai“. Turėtume sustiprinti viešąsias investicijas, tai būtų vienintelis veiksmingas būdas išlaikant privataus sektoriaus investicijas. „Junckerio Planas“, būtent dabar paskelbus antros fazės pradžią, privalo būti nukreiptas į šalis ir sektorius, kuriems būtina didžiausia parama, tuo pat metu remiant ES pramonės politiką bei ženkliai didinant prieinamą viešųjų išteklių sumą.

Norėdami leisti valstybėms narėms investuoti, privalome reformuoti „Stabilumo ir Augimo“ paktą, peržiūrint bei pritaikant jo tikslus prie dabartinio makroekonomikos konteksto, bei pristatant stabilų ir skaidrų „auksinės taisyklės“ lankstumą, išskiriant iš deficito ir skolų tikslų produktyvias investicijas į kietąją ir minkštąją infrastruktūras, žaliąją ekonomiką, inovacijas ir tyrimus, švietimą ir mokymą, socialines infrastruktūras ir viešąsias paslaugas.

Be to, pati Europos Sąjunga privalo leisti sau pritraukti viešąsias investicijas tarptautiniams projektams per Europos investicijų banką.

Turi būti pripažintas efektyvių ir įtraukiųjų viešųjų paslaugų esminis vaidmuo kovoje už socialinį teisingumą ir socialinę sanglaudą, taip pat už sąžiningą ir tvarų augimą, ir turi būti kovojama prieš plačią propagandą, menkinančią viešąsias paslaugas (investicijas, paslaugas, darbuotojus).

Konkretus sustiprintas Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) koordinavimas turi būti numatytas, užbaigiant savo struktūros kūrimą, susiejant Euro iždą su viešųjų investicijų finansavimo procesu. Be to, Europos centrinio banko įgaliojimai turi būti peržiūrėti ir išplėsti, įtraukiant tarp tikslų visišką užimtumą. Garsi ekonomikos ir užimtumo politika turėtų remtis bendra valiuta, turėtų būti svarstomas Darbo ministrų Euro grupės sukūrimas šalia esamos Finansų ministrų Euro grupės.

Globalizacijos iškelti iššūkiai, tokie, kaip klimato kaita, tvarus energijos tiekimas, skaitmenizacija, automatizavimo ir restruktūrizavimo procesai, turi būti sprendžiami per „teisingo pereinamojo laikotarpio“ (angl. just transition) strategiją, kuri užtikrina, kad kokybiškų darbo vietų kūrimas kompensuotų darbo vietų naikinimą, kad darbuotojų ir piliečių interesai būtų apsaugoti pirmiausia taip, kad jie galėtų gauti naudos iš šios naujos ekonominės revoliucijos. Be to, Europai reikia tvirtos pramonės politikos, remiančios brandžius sektorius ir skatinančios novatoriškus planus, tokius kaip teisingą pereinamąjį laikotarpį.

Tarptautinės prekybos susitarimai turi vadovautis ta pačia logika, jie turi būti progresyvūs, teisingi ir socialiniai, juose turi būti išsaugoti ir net sustiprinti aplinkos apsaugos ir viešieji matmenys. Jie privalo saugoti vyriausybėms teisę ir erdvę visais lygmenimis įgyvendinant teisės aktus ir teikiant viešąsias paslaugas viešojo intereso tikslais, taip pat socialiniams partneriams plėtoti socialinį dialogą ir industrinius santykius su savo autonomija.

Europos vidaus paklausa turi būti skatinama siekti teisingo atsigavimo. Pastaraisiais metais darbo užmokestis atsiliko nuo produktyvumo visose ES šalyse, o pragyvenimo išlaidos padidėjo, todėl dabar yra tinkamas laikas didinti bendrą darbo užmokestį Europos darbuotojams. Tai turi būti pasiekta stiprinant kolektyvines derybas, kur jos veikia, atnaujinant derybas ten, kur jo buvo sunaikintos, ir kuriant kolektyvinių derybų institucijas ir praktiką, kur jų nėra. Socialinių partnerių gebėjimų stiprinimas ir nacionalinių teisės sistemų tobulinimas yra įrankiai siekiant šio tikslo. Kur reikia, turi būti siekiama aukštesnių minimalių darbo užmokesčio dydžių. Darbo užmokesčio didėjimo konvergencijos matmuo tarp šalių (ypač Rytų ir Vakarų) ir sektorių turi būti laikomas pagrindine priemone siekiant sumažinti makroekonominį disbalansą, nelygybę (įskaitant lyčių darbo užmokesčio skirtumus), bet kokio darbo užmokesčio dempingą ir diskriminaciją.

 

Europos socialinio modelio atnaujinimas: stipresnės darbo teisės ir socialinė apsauga

Beprecedentis Europos socialinės sanglaudos nuosmukis matomas tiesiai prieš mūsų akis: augantis jaunimo ir ilgalaikis nedarbas – nesaugumas, fragmentacija, sunkumai patekti į darbo rinką, nelygybės, socialinė atskirtis ir diskriminacija. Europos socialinis modelis, kuris buvo etalonu likusiam pasauliui, buvo susilpnintas, tapo rizikingu, o kai kuriose šalyse net išardytas.

Europa turi atnaujinti ir sustiprinti savo socialinį modelį, visų pirma pakeičiant galimybių integravimo aprašymą, kuriame socialinis modelis laikomas kliūtimi konkurencingumui ir ekonomikos augimui. Reikia pripažinti, kad šalys, turinčius aukštus darbo užmokesčius, stiprų socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, garsias socialinės apsaugos sistemas, turi geresnę ekonomiką.

Europos Sąjungos socialinis aspektas privalo pasiekti tokį patį svarbumo lygį kaip ekonomikos valdymas. Atėjo laikas sukurti Europos socialinio semestro procesą ir užtikrinti, jog Europos socialinių teisių ramstis yra ne tik paprasta palaikomoji iniciatyva  taisyti griežto taupymo poveikiams, tačiau dalis bendros Europos ateities strategijos kūrimo. „Socialinės rinkos ekonomika“ turi tapti Europos Sąjungos pagrindu, rašė Jacques Delors.

ES turi užtikrinti, kad Europos socialinių teisių ramstis nebūtų tuščias pažadas. Darbuotojams ir piliečiams reikia konkrečių pasiūlymų; reikia priemonių, kurios gali daryti įtaką jų kasdieniam gyvenimui ir kurios gali pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas.

Visiems piliečiams turėtų būti užtikrinta pakankamos socialinės apsaugos, užimtumo, nedarbo arba išėjimo į pensiją teisės. ES standartai turėtų būti nustatyti visoms šalims ir siekti konvergencijos viršų, visiškai laikantis esamų geresnių sąlygų.

Efektyvi ir progresuojanti lyginamoji analizė, rekomendacijos, teisės aktai ir finansavimas turėtų būti įgyvendinti siekiant padėti valstybėms narėms šiame procese. Specifinės priemonės gali būti nustatytos ES/EPS lygmeniu, kad remtų ir integruotų sutrikusius ar nepakankamus socialinės apsaugos mechanizmus ir nacionalinį finansavimą, taip pat ir užimtumo ar socialinių krizių ir sukrėtimų atvejais. Pavyzdžiui, papildomos nedarbo schemos ir minimalių pajamų sistemos (panašios į Jaunimo garantijų/Jaunimo užimtumo iniciatyvą) gali būti taikomos daugumai šalių, kurioms to reikia, paliekant socialinių partnerių ir esamų nacionalines sistemų autonomiją.

Europos Sąjungoje turėtų būti teikiama pirmenybė specifinėms intervencijų sritims: pavyzdžiui, jaunimo ir ilgalaikio nedarbo, nelygybės ir diskriminacijos dėl lyties, skurdo, skurdo darbe ir socialinės atskirties, nelegalaus darbo, įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą, šeimos išmokų, pensijų, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemoms, socialiai remtinų ir pažeidžiamų asmenų, turinčių ligos ir negalios kategorijas diskriminacijos klausimams. Visos šios sritys nusipelno didėjimo konvergencijos link geresnių standartų ir atitinkamų bei patikimų įrankių juos pasiekti. „Vienodo požiūrio principas“ turi būti patvirtintas ir įgyvendinama visoje ES politikoje, iniciatyvose ir teisės aktuose.

Nesaugi ir fragmentuota darbo rinka reikalauja ypatingo dėmesio, naujų formų ekonominės veiklos ir užimtumo formos sąlygoja ateities darbus. Be kovos su senų ir naujų formų išnaudojimu (tokių kaip nedeklaruotas darbas ir fiktyvus savarankiškas darbas), nestandartiniai darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys nusipelno konkrečių priemonių ir sistemų, garantuojančių jiems tokias pačias teises kaip ir kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, teisę derėtis dėl jų atlyginimo, mėgautis socialine, sveikatos ir pensijų apsauga, turėti prieigą prie tęstinio mokymo ir stoti į profesinę sąjungą.

Pagal Šengeno sutartį įgyvendinama laisvo judėjimo teisė turi apsaugoti kovojant su socialiniu dempingu ir užtikrinant savanorišką ir sąžiningą judumą, vienodą požiūrį į vietinius ir mobilius darbuotojus, jų integraciją ir įtraukimą.

Turi būti stiprinamas Tarpvalstybinio pobūdžio socialinės apsaugos perkeliamumas bei koordinavimas. Teisingesnė Europos migracijos darbotvarkė turi būti nustatyta ir orientuota į integraciją ir lygybę. Stipresnė ir humanitariškesnė prieglobsčio politika turi būti grindžiama solidarumu, atsakomybe ir bendradarbiavimu.

Turi būti atstatytos ES sistemos, siekiančios apsaugoti ir atkurti profesinių sąjungų teises, kurios buvo puolamos ir net išardomos dėl griežto taupymo politikos įvedimo per pastaruosius kelerius metus.

 

Demokratiškesnės vertybės: darbuotojai ir piliečiai – Europos širdyje

ES institucijos turėtų būti demokratiškesnės, skaidrios, patikimos ir efektyvios – darbuotojai ir piliečiai nori jausti, kad sprendimų priėmėjai girdi jų balsą, kad ES valdymas (taip pat ir nacionalinių sprendimų priėmimo procesas) gali būti suprantamas ir jų veikiamas.

ES darbuotojai ir piliečiai turi būti traktuojami vienodai ir teisingai. Turi būti atkurti informacijos, konsultacijų ir dialogo kanalai tarp ES darbuotojų ir piliečių, ES institucijų, politikų ir suinteresuotų šalių, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas.

Europos rinkimai turi turėti realų demokratinį dalyvavimo bruožą, suteikiantį žmonėms galimybę paveikti Europos politiką ir valdymą bei Europos Komisijos sudėtį. Europos Komisijai turi būti suteikta tvirta vykdomoji valdžia, o Europos Parlamentui – stipri demokratinė kontrolė ir teisėkūros iniciatyva.

Socialinis dialogas tarp socialinių partnerių ir institucijų, darbuotojų dalyvavimas ir įtaka įmonių politikai turi būti remiamas ir stiprinamas, kad taptų stipresnis ir pilnai įgyvendintas valstybėse narėse ir visuose sektoriuose, prireikus per teisinę sistemą ir per privalomas priemones socialinių partnerių gebėjimų pajėgumams stiprinti.

Deryboms dėl Brexit ir fiskalinio susitarimo įtraukimo į sutartį bus reikalingi Sutarties pakeitimai. Tai turėtų būti galimybė įsteigti konvenciją, dalyvaujant socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei, kad iš esmės būtų pakeistas fiskalinis susitarimas į priemonę, remiančią tvarų ir teisingą augimą, reformuoti Stabilumo ir augimo paktą, nustatyti Socialinės pažangos protokolą, Socialinį semestrą ir Europos socialinių teisių ramstį sutartyse.

Profesinės sąjungos turi dalyvauti derybose, vykstančiose po britų referendumo ir yra už tai, kad Jungtinė Karalystė išlaikytų prieigą prie bendrosios rinkos, tačiau tai turi eiti koja kojon su pilna pagarba keturiomis laisvėmis, ypač darbuotojų judėjimo laisve ir JK pagarba ES socialinės srities acquis. Darbuotojai neturi mokėti kainos dėl Brexit!

Derybos dėl Brexit, kaip bet kurio kito pobūdžio sutarties kaita, turėtų tapti Europos taikos, demokratijos, gerovės ir socialinio teisingumo vertybių stiprinimo galimybe ir sukurti žmonėms geresnę ir teisingesnę Europą.