Lietuvoje kintamąją dalį prie atlyginimo gauna vos 18 proc. dirbančiųjų gyventojų. Profesorius Boguslavas Gruževskis įsitikinęs, kad tai – labai mažas procentas ir rodydamas Japonijos pavyzdį, kur kintamąją dalį prie darbo užmokesčio turi net valytojai, teigia, kad Lietuvoje reikėtų peržiūrėti darbo užmokesčio tvarką.

Antradienį Trišalėje taryboje Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto direktorius B. Gruževskis pristatė „Konsultacijų ir mokymo centro“ užsakymu atliktą tyrimą, kurio metu daugiau kaip 1 tūkst. dirbančiųjų buvo apklausti apie darbo užmokestį.

Profesorius išskyrė keletą aspektų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį su darbo rinka susijusių institucijų atstovai.

Kas penktam nemokama už viršvalandžius

Apklausa parodė, kad 4 proc. dirbančiųjų dirba dviejose darbovietėse. Trijose ar daugiau – 0,2 proc. Dirbantieji daugiau nei vienoje darbovietėje vidutiniškai papildomai užsidirba apie 244 eurus per mėnesį.

Pastebėta, kad daugiau nei pusė (65 proc.) dirbančiųjų vidutiniškai dirba 40 val. per savaitę. Daugiau nei 40 val. dirba kas penktas darbuotojas (22 proc.).

B. Gruževskis taip pat paminėjo, kad mažiau nei 40 val. per savaitę dažniau dirba valstybinio sektoriaus darbuotojai. Daugiau nei 40 val. per savaitę dažniau dirba privataus sektoriaus darbuotojai, vadovai.

„Matoma, kad rečiausiai ilgesnį darbo laiką dirba specialistai. Ar nenori, ar negali, ar nėra poreikio? Tyrimas į šituos klausimus neatsako“, – pastebėjo profesorius.

Viršvalandžius dirbantys darbuotojai teigė, kad vidutiniškai turi apie 8 val. viršvalandžių per savaitę.

Apklausa taip pat atskleidė, kad maždaug kas penktam darbuotojui už viršvalandžius nėra mokama. Atkreipdamas dėmesį į tyrimo rezultatus B. Gruževskis taip pat nurodė, kad vos 18 proc. dirbančiųjų prie pastovaus atlyginimo gauna kintamą atlyginimo dalį. Vidutiniškai ji sudaro apie 13 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo. Dažniausiai – 10 proc.

„Kas trečias (33 proc.) dirbantysis nurodė, kad jo darbovietėje yra oficialiai įforminta priedų už darbą skyrimo tvarka, 44 proc. teigė, kad tokios tvarkos nėra“, – vardijo Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto vadovas.

B. Gruževskis Trišalei tarybai siūlė pagalvoti, kaip turėtų būti numatyta priedų mokėjimo tvarka. Ar ji turėtų būti įtvirtinta nacionalinėje teisėje, ar kolektyvinėse sutartyse, ar individualiose sutartyse.

Kintamoji dalis turėtų priklausyti nuo įmonės rezultatų

Trišalės tarybos svečias teigė, kad, jo nuomone, kintamoji atlyginimo dalis turėtų būti susieta su įmonės galimybėmis. Pasak jo, kaip įmonė gali įsipareigoti mokėti pastovų didelį atlyginimą, jei sumažėjusios pajamos gali to nebeleisti.

„Kintamoji dalis numatoma skatinti rezultatyvumą, solidarumą, atsakomybę, orientavimąsi į rezultatą. Japonijoje tokia darbo užmokesčio sistema yra naudojama nuo valytojos iki aukščiausio rango vadovo“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Jonas Guzavičius klausė, kokia dalis nuo viso darbo užmokesčio kintamajam dydžiui būtų nei per didelė, nei per maža.

„Visų pirma, kuo aukštesnės pareigos, tuo didesnė kintamoji dalis. Vadovų dalis gali siekti nuo 50 proc. iki 90 proc.“, – savo nuomonę išsakė B. Gruževskis. Kuo darbuotojas turi mažesnę įtaką galutiniam įmonės rezultatui, tuo ši dalis turėtų būti mažesnė.

„Taip pat, pavyzdžiui, Japonijoje ir kai kuriose JAV įmonėse, kuo labiau mažėja apyvarta, tuo labiau mažėja vadovų dideli priedai. Vadovų mažėja labiau nei darbuotoju. Tai paslėptas solidarumo principas“, – pastebėjo profesorius.

Naudoja priedus kaip bausmę

B. Gruževskis taip pat pabrėžė, kad priedų, arba kintamos atlyginimo dalies, sistema turėtų būti skatinamoji, o ne baudžiamoji. Vis dėlto Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas pastebėjo, kad paslaugų sektoriuje dažnai pasitaiko atvejų, kai priedais kaip tik pasinaudojama nubausti darbuotojus.

„Mes paslaugose matome naudojamą kintamą dalį, pavyzdžiui, prekybos centruose. Pagrindinis dalykas, kuo skiriamės nuo Japonijos, priedas čia nėra skatinimo, o bausmės dalis“, – prieštaravo Trišalės tarybos narys.

Jis pasidalijo istorija, kai vieno prekybos centro dvidešimčiai darbuotojų įstojus į profesinę sąjungą jau kitą dieną buvo nubraukti priedai. „Taip buvo ir vienoje apsaugos įmonėje“, – pridėjo A. Posochovas.

Savo pastebėjimais apie kintamą atlygimo dalį pasidalijo ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Kristina Krupavičienė. „Vienoje danų kapitalo įmonėje teko susipažinti su darbo užmokesčio gavimo tvarka. Ten nurodyta, kad žmogus, nepraleidęs nė vienos darbo dienos per mėnesį, gauna 50 eurų priedą“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto profesinės sąjungos atstovė teigė tikinti, kad tokios konkrečios tvarkos nėra sąžiningos, nes, pavyzdžiui, minėtu atveju tokių priedų netenka tėvai, pasiėmę mamadienį ar tėvadienį. Taip pat mažesnes galimybes gauti priedą gauna vaikus turintys darbuotojai, nes tenka dažniau neatvykti į darbą dėl vaikų ligos. Kitas pavyzdys, kurio pasidalijo K. Krupavičienė, priedas už darbą komandoje.

„Čia gauni priedą, jei niekas nepasiskundžia, kad blogai dirbai. Tai, žinoma, tokiu priedu buvo skatinama darbuotojams vienas kitam padėti“, – pridėjo profesinės sąjungos atstovė.

 

 

Originalus straipsnis publikuotas naujienų portale “Delfi” 2016 m. spalio 12 d. Jį galite rasti čia.