Europos profesinių sąjungų konfederacija / Luca Visentini generalinis sekretorius | Bld du Roi Albert II 5 B – 1210 Briuselis | 32 (0) 2 224 04 11 | etuc@etuc.org | www.etuc.org
Europos profesinių sąjungų konfederacijos lyčių lygybės veiksmų programa
2016 – 2019
Priimta vykdomojo komiteto 2016 metų birželio 7-8 dienomis
Įvadas

Lyčių lygybės veiksmų programa apibrėžia ETUC narių prioritetus lyčių lygybės klausimais tiek Europos, tiek šalies lygiu. Šia programa yra tęsiamia 2010 – 2015 metų lyčių lygybės veiksmų programa (patvirtinta ETUC kongrese Paryžiuje 2015 metų spalį) ir pasiekimai ją  įgyvendinant. Galiausiai, ji atitinka ETUC Vykdomojo komiteto birželio mėnesį patvirtintame veiksmų plane įvardintus įsipareigojimus.

Lyčių lygybės veiksmų programa siekiama skatinti ir koordinuoti ETUC narių veiksmus, siekiant lygybės tarp moterų ir vyrų darbo rinkoje bei visuomenėje apskritai. Tai yra pagrindinė siekiamybė būtina tiek ES (nustatyta sutarčių straipsniuose – 2, 3 TEU, 4 TFEU, bei eilėje Tarybos direktyvų¹), tiek profesinėse sąjungose visuose lygmenyse.

(¹ Žr „ES lyčių lygybės teisės acquis“: http://ec.europa.eu/justice/genderequality/files/your_rights/eu_gender_equality_law_update2013_en.pdf)

Šiuo metu itin svarbu atnaujinti lyčių lygybės užtikrinimo pastangas. Ekonominė krizė sugriovė pažangą pasiektą per pastaruosius 20-30 metų. Kai kuriose valstybėse narėse, taupymo priemonės buvo dažnai paskiriamos nesikonsultuojant su socialiniais partneriais, neapėmė jokio lyčių lygybės vertinimo ir turėjo didelį neigiamą poveikį moterų užimtumui ir kokybiškai, ir kiekybiškai.

Lyčių lygybė kaip tikslas dingo iš kelių Valstybių narių akiračio, o kai kuriais atžvilgiais tai pastebima visos  Europos lygiu. Nepaisant profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės organizacijų lobizmo, keleto Europos Parlamento priimtų rezoliucijų, kuriose raginama stiprinti ir griežtinti ES politiką dėl lyčių lygybės, labai mažai kas nutiko per pastaruosius penkerius metus.
Remiantis 2015 metų Eurobarometro apklausos duomenimis, beveik visi europiečiai (94%) sutinka, kad lygybė tarp moterų ir vyrų yra pagrindinė teisė, ir didžioji dauguma (76%) mano, kad tai turėtų būti ES prioritetas. Deja, ES įgyvendintuose  veiksmuose ryšio su ES piliečių matomu prioritetu įžvelgti nepavyksta.

Tiesą sakant, tarp nustatytų ES lygmeniu neatitikimų galime paminėti tai, kad  EK panaikino pasiūlymą persvarstyti Direktyvą dėl motinystės atostogų; ir tai, kad Taryboje (nuo 2013 m.) blokuojama siūloma direktyva gerinti lyčių lygybę tarp vadovų (išskyrus vykdančiuosius/generalinius vadovus) įmonėse listinguojamų vertybinių popierių mainų biržose; trūksta sisteminio požiūrio lyčių lygybės klausimu ekonomikos valdymos procese / Europos Semestro metu, ir galiausiai, 2016-2019 metų lyčių lygybės strategijos reikšmė sumenkinama, sumažinant ją iki tarnybų darbo dokumento lygio.

Verta paminėti naują iniciatyvą skirtą spręsti „dirbančių tėvų problemas“, kuri buvo įtraukta į Komisijos 2016 metų darbo programą, bei 2015 metų lapkritį buvo atliktas pirmasis socialinių partnerių konsultacijų etapas. Deja, yra per anksti vertinti šios iniciatyvos poveikį, nes šiuo metu neįvardintos jokios teisėkūros ar kitos priemonės, kurias EK įsipareigotų įgyvendinti, siekdama pagerinti darbo salygų pusiausvyrą lyčių lygybės atžvilgiu. Taipogi, išlieka liūdnas faktas, kad nuo 2010 metų vykdomų veiksmų skirtų lyčių lygybės sričiai gerinti, ši iniciatyva tėra vienintelė visos ES lygiu.

Lyčių lygybė 2016: iššūkiai ir spragos

Moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje išlieka itin nesubalansuota. Moterys daugiau dirba mažai apmokamuose sektoriuose, renkasi mažiau apmokamas profesijas ir todėl gauna mažą atlyginimą, nes pastarosios profesijos yra nuvertintos visuomenėje, nepaisant didžiulio jų indėlio į ekonomiką. Moterys taip pat patiria ypatingus sunkumus kuomet bando siekti aukščiausių postų įmonėse. Krizė iškreipė duomenis gaunamus iš statistikos.
Neatliekant detalios analizės, galima pamanyti, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų sumažėjo, bet pažvelgus giliau, matome, kad situacija yra kur kas sudėtingesnė ir lygių galimybių atotrūkis įgauna kitą formą.
Atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų sumažėjo ne dėl to, kad moterys pagerino savo padėtį, o dėl suprastėjusios vyrų padėties. Tuo pačiu metu, vis daugiau ir daugiau šeimų priklauso nuo moterų darbo – dauguma dirbančių motinų tampa maitintojomis ar bendra maitintojomis. Kaip pagrindines galima įvardinti šias lyčių lygybės tendencijas Europoje (duomenų šaltinis: Eurostatas):
· 2015 m. moterų  užimtumo lygis siekė 64,5% bei buvo gerokai mažesnis už vyrų (75,6%) užimtumą. Skirtingose valstybėse narėse šis skirtumas labai stiprai svyravo – nuo 46% iki 78%. Moterų nedarbo lygis (9,7%) taip pat yra šiek tiek didesnis negu vyrų (9,5%).
· Moterys, lyginant su vyrais, gerokai dažniau dirba ne visą darbo dieną / ne pilną etatą (daugiau nei 70% nepilną darbo dieną dirbančiųjų). Taipogi, fiksuojamas augantis moterų darbuotojų skaičius prasčiau apmokamuose darbuose (mažmeninės prekybos, valymo ir pagalbiniuose). Tiek vyrų, tiek moterų, dirbančių ne pilną darbo dieną ne savo noru, skaičius  tolygiai auga jau nuo 2008 metų.
· Moterys taip pat lenkia vyrus terminuotų arba laikinų sutarčių (agentūrinių darbų) skaičiumi.
· Įvertinę dirbančiųjų pilną darbo dieną (ar jam prilygintino) skaičius, matome, kad moterų užimtumas yra 53,7%, kuomet vyrų – 71,9%.
· Tėvystės ir motinystės poveikis darbo rinkai labai skiriasi – iš turinčių vaikų iki 12 metų, dirba tik 65,6% moterų, ir net 90,3% vyrų. Taip pat, tik 2,7% vrų eina tėvystės atostogų.
· Priežiūrai ir slaugai vyrai skiria 9 darbo valandas per savaitę, moterys – 26 darbo valandas.
· Moterims už darbo valandą vis dar mokama 17% mažiau nei vyrams. Darbo užmokesčio atotrūkis pastaraisiais metais nesumažėjo – daugiau nei 70% mažiausiai uždirbančių Europoje yra moterys, taip pat daugumoje Europos valstybių narių  17% moterų gyvena skurde, lyginant su 15% vyrų.
· Vyresnio amžiaus moterims ypač gresia nepriteklius. Vidutinė moterų pensija yra 40% mažesnė nei vyrų.
· Nepaisant didelių švietimo pasiekimų moterų tarpe (jos sudaro beveik 60% ES universitetų absolventų), sprendimus priimančias pozicijas politiniame ir ekonominiame lygyje daugiausia užima vyrai. Viešai listinguojamų įmonių valdybose moterų dalis nuo 11,9% 2010 metais išaugo iki 22,7% 2015 m., tačiau tik 4% vykdančiųjų vadovų / generalinių direktorių pozicijų užima moterys.
· Moteris toliau stabdo ne tik „stiklo lubos“, neleidžiančios joms sėkmingai kilti darbovietės hierarchijoje, bet ir „stiklo sienos“, kuomet moterys segreguojamos darbų ir profesijų atžvilgiu bei negauna galimybių išbandyti kitų pozicijų darbovietėse. Puikus pavyzdys yra faktas, kad moterys stipriai lenkia vyrus vadinamosiose  „5 iose profesijose“: maitinimo, valymo, slaugos, ofiso administravimo ir kasininkų.
· Profesinėse sąjungose moterys taip pat užima tik nedidelę dalį sprendimų priėmėjų pozicijų. Nors į profesines sąjungas  nuolat stoja naujos darbutojos (beveik 45% ETUC narių yra moterys), profesinių sąjungų lyderės moterys įvairių pramonės šakų lygyje sudaro tik 18% (remiamasi kovo 8 d. ETUC tyrimo duomenimis).
· Viena iš penkių moterų Europoje yra patyrusi smurtą šeimoje, o viena iš dviejų pranešė apie vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą darbo vietoje. Tuo pačiu metu kibernetinis priekabiavimas ir smurtas prieš moteris tampa plačiai paplitusiu reiškiniu.

Lyčių lygybės indeksas, kurį parengė Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), rodo kad ES tėra pusiaukelyje tikros lyčių lygybės link. Svarbu pastebėti, kad kiekvienos valstybės narės darbo progresas kiekvienoje iš sričių (darbas, pinigai, žinios, laikas, energija ir sveikata), yra ytin netolygus ir pakitęs, lyginant su rezultatais gautais paskutinio tyrimo, atlikto 2013 metais metu. Buvo apskaičiuota, kad tokiu tempu prie tikrosios lyčių lygybės priartėsime  per daugiau nei 70 metų.

  • Moterys nėra homogeniška (vienalytė) grupė, todėl moterų ir vyrų gyvenimo įvairovei būtinas lyčių aspekto integravimas, taip pat konkrečios patvarios priemonės siekiant nustatyti ir šalinti lyčių lygybės kliūtis. Moterų, priklausančių įvairioms pažeidžiamumo grupėms, situacija yra ypač sudėtinga: pavyzdžiui, jaunų moterų, juodaodžių ir tautinių mažumų, moterų migrantų ir pabėgėlių, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus moterų. Kai kurie iš pagrindinių iššūkių su kuriais jos susiduria atrodo taip:
    · Šiandien jaunosios kartos yra neapsaugotos nuo lyčių stereotipų ir skirtumų. Lyčių nelygybė švietime išlieka: berniukai dažniau nebaigia mokyklos nei mergaitės ir turi daugiau skaitymo bėdų. Merginos yra labiau linkusios gauti aukštąjį išsilavinimą, bet itin retai tiksliųjų mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos srityse, ir, kartu, itin dažnai merginos dominuoja srityse susijusiose su tradiciniu moterų vaidmeniu – pavyzdžiui įvairios slaugos sferos. Mergaičių užimtumo perspektyvos taip pat yra prastesnės nei berniukų. Pagal kategoriją NEET (nedalyvaujanti švietime, užimtume, ar mokymuose) moterų dalis yra nuosekliai didesnė, taip pat kaip ir prieš prieš krizę. Santykis lieka nepakitęs – vienam neaktyviam jaunam vyrui tenka dvi neaktyvios jaunos moterys.
    · Moterys emigrantės turi mažiau galimybių ir išteklių negu emigrantai vyrai, jos dažniau susiduria su daugialype diskriminacija. Ne ES gimę imigrantai vyrai ir moterys susiduria su du kartus didesne tikimybe būti bedarbiais, lyginant su ES gimusiais. Imigrantės moterys dažnai per daug atstovaujamos tarp ekonomiškai neaktyvių ir yra nepakankamai naudojamų įgūdžių šaltinis. Moteris prieglobsčio prašytoja ir pabėgėlė yra labiau pažeidžiama ir dažniau susiduria su smurto, išnaudojimo ir vergijos rizika. Ši rizika iškilo kaip prioritetinė 2015 metais, kai Europa susidūrė su itin išaugiusiu prieglobsčio prašytojų skaičiumi, iš kurių vis daugiau buvo moterų ir vaikų. 2016 m. apie 33% pirminių paraiškų pateikė moterys. Imigrantų priėmimo vietose ir stovyklose sąlygos neatitinka minimalių, kurių reikia siekiant suvaldyti smurtą, pagrįstos lytine diskriminacija.
    · Daugybė tyrimų parodė, kad moterys su negalia patiria dvigubą diskriminaciją – tiek dėl negalios, tiek dėl lyties. Jų nedarbo lygis yra aukštesnis, ir kartu didesnė skurdo tikimybė. Taipogi, susiduriama su didesne socialinės atskrties rizika bei didesniais sunkumais, kuomet bandoma patekti į darbo rinką. To pasekoje moterims su negalia yra sunkiau gyventi savarankiškai.
    · Vyresnio amžiaus moterys (ypač vyresnės nei 65 metų) tradiciškai susiduria su didesne skurdo grėsme ir dažnai gauna pensijas, kurios tik nežymiai viršija minimalų pragyvenimo lygį. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp lyčių tiesiogiai įtakoja teisę į pensiją, arba jei praeityje dirbo savo partnerio ar sutuoktinio įmonėje be oficialaus atlygio ir be socialinės apsaugos, tuomet jos atsiduria labai keblioje situacijoje. Pagyvenusių moterų skurdo priežastis taip pat kyla dėl globos. Moterų karta, kurioms daugiau kaip 50 metų, apibūdinama kaip „sumuštinio karta“ arba „dirbančių dukrų ir dirbančių motinų karta“, kadangi jos dažnai rūpinasi tiek savo tėvais, tiek vaikais, ko pasekoe susiduria su didesnėmis kliūtimis gauti ar išlaikyti darbo vietą.

ETUC atnaujino įsipareigojimus dėl lyčių lygybės

2015 metais, Paryžiaus kongreso metu, visi ETUC nariai savo darbotvarkėse įsipareigojo skirti  didesnį prioritetą lyčių lygybei. Profesinių sąjungų vaidmuo, kovojant su diskriminacija ir neteisėtu elgesiu tarp moterų ir vyrų, yra ypatingai svarbus. Šis darbas turi būti grindžiamas suderintais veiksmais, apimančiais tiek viešąjį, tiek privatų sektorių, visais profesinių sąjungų atstovavimo atvejais (pradedant darbo tarybomis įmonių lygyje ir baigiant Europos lygiu), taip pat pasauliniu ir politiniu lygiu, pavyzdžiui užtikrinti, kad būtų laikomasi TDO konvencijų, JT ir tarptautinės žmogaus teisių apsaugos.

Daugelio metų eigoje ETUC patvirtino, adaptavo ir rėmėsi įvairiais dokumentais, apibrėžiančiais įvairias politikas bei veiksmus, skirtus lyčių lygybės užtirkinimui: Lyčių aspekto integravimo chartija patvirtinta Sevilijos kongrese (2011 m.), dveji lyčių lygybės planai (1999 m. ir 2003 m.), keletas ad hoc pozicijų skirtų: susitarimų darbe, šeimos ir asmeninio gyvenimo (2007 m. ir 2016 m.) klausimais; motinystės apsaugos gerinimui ES lygiu (2009m.); vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimui (2008m.) taip pat ir per kolektyvines derybas (2015m.); lyčių lygybės profesinėse sąjungose (2011 m.) ir bendrovių valdybose (2012 m.) stiprinimui. Lyčių lygybė taip pat buvo aptarta skirtingų ES pramonės šakų socialinio dialogo kontekste. Paskutinėje (2015 – 2017 m.) darbo programoje ES socialiniai partneriai įsipareigojo skatinti susitarimus darbe, derinti asmeninį ir šeimos gyvenimą bei lyčių lygybę, siekiant sumažinti skirtingų lyčių atlyginimų atotrūkį.

Lyčių lygybė nepasiekiama be stiprios politinės valios, ji reikalauja pertvarkos ir pokyčių, kurie taip pat įtakoja organizacinę bei strateginę struktūrą. Lyčių lygybės ir/ar moterų teisių komitetai profesinėse sąjungose turėtų būti išsaugoti ir, jei reikia, sustiprinti. Jų darbas ir konsultacijos turi būti glaudžiai susijusi su kitų politikos ar konkrečios grupės komitetų darbu. Siekiant išvengti to, kad lyčių lygybė taptų „moterų klausimu“, lyčių aspekto integravimas privalo tapti konsoliduota profsąjungų politika, kurią papildytų specialių priemonių visuma lygių galimybių srityje (politikos įgyvendinimo veiksmai, projektai, žinomumo didinimas ir t.t.
ETUC ir jos nariai (nacionalinės konfederacijos ir Europos Profesinių sąjungų federacijos) įsipareigoja siekti konkrečių veiksmų šiose, tarpusavyje susijusiose, srityse:
I. Įgyvendinti lyčių aspekto integravimą į visas politikos sritis, esant reikalui dirbti su trūkumais.
II. Skatinti vienodą vyrų ir moterų ekonominę nepriklausomybę bei kovoti, šalinant darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkius lyties pagrindu.
III. Spręsti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemą.
IV. Įveikti lyčių atstovavimo spragas profesinėse sąjungose ir įmonių sprendimų priėmimo padaliniuose.
V. Kovoti su seksualiniu priekabiavimu ir smurtu darbe.

1 prioritetas: integruoti lyčių aspektą į visas politikos sritis, esant reikalui dirbti su trūkumais
Tikslas: Lyčių aspektas turi būti integruojamas į įvairių politikų ir veiklos sričių turinį, taip pat turi būti išspręstas moterų atstovavimo klausimas atitinkamose veiklos srityse. Abu matmenys, lyčių atstovavimo ir turinio, tinkančio abiems lytims, turi būti įvertinti visuose politikos ruošimo ir gyvendinimo etapuose.
Lyčių aspekto integravimo įgyvendinimas į profesinių sąjungų veiklą išlieka iššūkiu. ETUC dės visas pastangas siekti tikslų įvardintų lyčių aspekto integracijos chartijoje, priimtoje Sevilijos kongrese.
Todėl ETUC nariai įsipareigoja integruoti lyčių aspektą į visus sprendimų priėmimo struktūrų, komitetų ir ad-hoc grupių veiklą. Prieš tarpinę konferenciją bus vertinamas ETUC moterų komiteto atstovavimas įvairiomis formomis ir bus siūlomos atitinkamos rekomendacijos.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas lyčių lygybės lavinimo politikai tokiose srityse kaip kolektyvinės derybos, socialinis dialogas ir ekonominio valdymas procesas.
Pagrindiniai veiksmai šiam tikslui pasiekti, kuriuos atliks ETUC ir jos nariai:
· ETUI mokymai skirti lyčių lygybei lavinimo srityje, bus organizuojami 2017 m.
· Į esantį ETUC kolektyvinių derybų koordinavimą bus įtrauktas naujas aspektas, skirtas susitarimams, dėl lyčių lygybės skatinimo derinimui.
· Į aukšto lygio ES politikos prioritetus,  kaip pavyzdžiui, Europos ekonomikos valdymo / Europos Semestras, socialinių teisių ramstis, investicijų planas, darbo vietų digitalizacija, migracija, ir t.t., bus pilnai integruota profesinių sąjungų darbotvarkė, skirta lyčių aspektui kaip šalies, taip ir Europos lygiu. ETUC sekretoriatas ir Vykdomasis komitetas bus atsakingi už reguliarų stebėjimą bei vertininmą.
· Toliau bus kuriami mechanizmai, skatinantys lyčių aspekto integravimą, pavyzdžiui, statistiniai rodikliai aiškiai parodantys vyrų ir moterų procentą/pasiskirstymą tam tikroje veiklos srityje, taip pat studijos bei kontroliniai sąrašai.
· Visi atstovai turėtų užtikrinti moterų ir / arba lyčių lygybės komitetų veiklą. Jeigu tokių nėra, atitinkamos struktūros turėtų būti suformuotos, atsižvelgiant į šalies praktiką.
· Filialų veiksmai šalių lygiu bus derinami su ETUC komunikacijos departamentu (įskaitant komunikatorius) įvairioms svarbioms datoms / renginiams – Tarptautinei Moters dienai (kovo 8 d.); Tarptautinei kovos prieš moterų prievartą dienai (lapkričio 25 d.) ir kt.
· Remti JT tvaraus vystymosi tikslų siekimą, o ypatingai tikslą „Pasiekti lyčių lygybę bei daugiau teisių visoms moterims ir merginoms“.

2 prioritetas: Skatinti vienodą vyrų ir moterų ekonominę nepriklausomybę bei kovoti, siekiant pašalinti darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkius lyties pagrindu
Tikslas: Ženklus moterų užimtumo kokybės gerinimo poreikis. Profesinės sąjungos turėtų dirbti su tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškomis, kurios dabar, daugiau nei bet kada, įtakoja moterų poziciją darbo rinkoje. Tuo pačiu metu, turi būti dirbama su moterų užimtumu, tam kad 2020 metais būtų pasiektas ES užsibrėžtas tikslas – 75% vyrų ir moterų užimtumas. Šis tikslas gali būti pasiektas tik dirbant kompleksiškai ir sprendžiant eilę klausimų, kaip moterų darbo užmokesčio ir darbo sąlygų, įskaitant tinkamas suderinimo priemones (3 prioritetas), kurios daro poveikį moterų gebėjimų skatinimui, išlikimui ir tobulėjimui darbo rinkoje. Tokie klausimai, kaip pensijų stygius, taip pat pajamų atotrūkis tarp moterų ir vyrų turėtų būti neatsiejama platesnio tikslo dalis, skatinant vienodą moterų ir vyrų ekonominę nepriklausomybę.
Pagrindiniai ETUC ir jos narių veiksmai šiam tikslui pasiekti:

  • Tęsti lobistinę veiklą, siekiant persvarstyti Direktyvą 2006/54 / EB dėl vienodo darbo užmokesčio.
    · Vertinti EK Tarybos rekomendacijas dėl darbo užmokesčio skaidrumo įgyvendinimo.
    · Tolimesni veiksmai dėl ETUC nutarimo „Kolektyvinės derybos – galingas įrankis atlyginimo atotrūkiui tarp lyčių mažinti“ bei profesinių sąjungų dėmesio didinimas atlyginimų atotrūkio tarp vyrų ir moterų mažinimui kolektyvinių derybų metu.
    · Skatinti ETUC / ETUI tyrimą, nustatant moterų ir vyrų pensijų skirtumo priežastis, išdėstant jas politiniame lygyje. Išsiaiškinti jų poveikį ir skirtumo mažinimo priemones.
    · Prisidėti prie Europos vienodo darbo užmokesčio dienos.
    · Pateikti ES projektą, skirtą rinkti gerąsias kovos su horizontaliąją profesine segregacija patirtis.
    · Integruoti lyčių perspektyvą į būsimą ETUC poziciją dėl minimalių pajamų.
    · Įtakoti politikos prioritetus dėl darbo užmokesčio atotrūkio nacionalinėse reformų programose ir Europos semestro darbo plane tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu.

3 prioritetas: Spręsti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemą
Tikslas: darbo, šeimos ir asmeninių pareigų suderinimas yra vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria dirbantys žmonės ir asmenys apskritai. Daugelyje šalių bei profesinių sektorių reikalinga priemonių visuma, kurios dėka pavyktų suderinti – darbo laiko organizavimą, vaikų ir senjorų priežiūros įstaigų nuostatas bei jų darbo kokybę, taip pat sukurti nuoseklią tėvystės/motinystės/slaugymo ir priežiūros atostogų sistemą, kuri padėtų derinti vyrų ir moterų gyvenimo bei darbo pusiausvyrą. ETUC dar labiau sustiprins savo veiksmus šioje srityje, siekdama pagerinti esamą situaciją ir priimti tinkamus minimalius standartus ES lygiu, atsižvelgiant į EK įsipareigojimus šiuo klausimu.
Pagrindiniai veiksmai šiam tikslui pasiekti, kuriuos atliks ETUC ir jos nariai:
· Prisidėti prie socialinių partnerių konsultacijų dėl naujos ES iniciatyvos, skirtos darbo ir gyvenimo pusiausvyros iššūkiams, su kuriais susiduria dirbantys tėvai ir globėjai.
· Tęsti informacijos sklaidą, siekiant tobulinti teisinę sistemą Europos ir šalies lygiu dėl tėvystės/šeimos atostogų bei darbo laiko organizavimo.
· Skatinti gerosios patirties tarp narių dalinimąsi.
· Įtakoti politikos prioritetus dėl darbo ir gyenimo pusiausvyros nacionalinėse reformų programose ir Europos semestro darbo plane tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu.
· Tęsti informacijos sklaidą siekiant pritraukti investicijas į vaikų priežiūrą ir socialinę rūpybą, tobulinti darbo užmokesčio ir užimtumo sąlygas darbuotojams šiuose sektoriuose, siekiant užtikrinti aukštą viešųjų paslaugų kokybę.

4 prioritetas: Įveikti lyčių atstovavimo spragas profesinėse sąjungose ir įmonių sprendimų priėmimo padaliniuose
Tikslas: Reikia imtis papildomų priemonių, siekiant įveikti nepakankamą moterų atstovavimą lyderystės ir sprendimų priėmimo pozicijų profesinėse sąjungose atžvilgiu. Didėjantis moterų, kaip profesinių sąjungų narių, skaičius niekaip neatsispindi profesinių sąjungų lyderių pozicijose (remiamasi ETUC kovo 8 d. tyrimo duomenimis (https://www.etuc.org/circulars/etuc-8th-march-survey-2016-0). Lyčių pusiausvyros ir vertikalios moterų segregacijos problemos turėtų būti sprendžiamos ne tik profesinėse sąjungose, bet ir įmonėse.
· Kovo 8 d. tyrimai ir toliau bus atliekami kasmet, o jų rezultatais dalijamasi su filialais ir sprendimų priėmėjais. Jei įmanoma, ETUC organizuos ad-hoc mainus ir tyrimo rezultatai bus pateikti Vykdomajam komitetui.
· Tęsti informcijos sklaidą apie siūlymą priimti direktyvą dėl moterų bendrovių valdybose.
· Įvertinti tolimesnius veiksmus, įgyvendinant  Kongreso Rezoliuciją, skirtą lyčių pusiausvyros ETUC gerinimui.
· Įdiegti tinkamas priemones, skirtas teikti paramą moterims, siekiančioms užimti sprendimo priėmimo pozicijas profesinėse sąjungose.
· Įgyvendinti ETUI lyderystės mokymų programą būsimoms moterims lyderėms.
· Organizuoti aukšto lygio susitikimą su geriausiomis profesinių sąjungų lyderėmis pramonės šakų ir sektorių
lygyje, siekiant dalintis idėjomis ir prioritetais.

5 prioritetas: Kovoti su seksualiniu priekabiavimu ir smurtu darbe
Tikslas: Siekiant prisidėti prie smurto ir priekabiavimo, susijusio su lyčių lygybe darbe šalinimo, pasitelkiant atitinkamas priemones ir  veiksmus, apsaugoti aukas (dažniausiai tai moterys), o sektoriuose, kuriuose dažniausiai pasireiškia smurto ir priekabiavimo atvejai,  pasitelkti trečiąsias šalis. Toliau kovoti prieš smurtą šeimoje ir kurti apsaugos nuo smurto darbe priemones.
Pagrindiniai veiksmai šiam tikslui pasiekti, kuriuos atliks ETUC ir jos nariai:
· Baigti ETUC projektą „Saugus namuose, saugus darbe“ bei parengti rezoliuciją.
· Tęsti informacijos sklaidą apie teisės aktų sistemą Europos lygiu, remiantis Europos Tarybos konvencija dėl Prevencijos ir kovos prieš smurtą nukreiptą į moteris ir buitinį smurtą.
· Toliau remti Europos socialinių partnerių susitarimą dėl kovos su priekabiavimas ir smurtu darbe, taip pat derinant su Socialinio dialogo komieto nariais.
· Kvietimas organizuoti TDO konvenciją dėl smurto lyties atžvilgiu.
· Skatinti gerų patirčių gairių sukūrimą filialuose šalies ir sektorių lygyje.

Įgyvendinimas, atskaitomybė ir veiksmų programos vertinimas

Norint sėkmingai pasiekti tikslus, kurie buvo įvardinti lyčių lygybės Veiksmų Programoje, ETUC organizacijos narės įsipareigojo skatinti savininkiškumo jausmą, bendrą atsakomybę ir veiksmus visuose galimuose lygmenyse.

Pirmasis žingsnis yra tai, kad organizacijos  narės atitinkamai viešins Veiksmų programą. Dėl šios priežasties
rekomenduojama, kad ši  Veiksmų Programa būtų išversta į  visas organizacijos narių kalbas, vertimo  kopija išsiųsta ETUC, taipogi vykdoma sklaida per ETUC kanalus bei aptariama su profsąjungų atstovais.

ETUC sekretoriatas bus atsakingas už tam tikrų pagrindinių ir specialių veiklų įgyvendinimą bei, esant reikalui, būtų galimybė pasinaudoti ES finansavimu.

Vykdomasis komitetas bus atsakingas už Veiksmų programos įgyvendinimo pažangos vertinimą. Nuosekli šio instrumento apžvalga bus atliekama tarpinės 2017 metų ETUC konferencijos  išvakarėse. Moterų komitetas turės atlikti strateginę priežiūrą, kaip įgyvendinami svarbiausi iškelti tikslai.

ETUC ir jos organizacijos narės skirs pakankamai išteklių, tam, kad būtų įgyvendintos pagrindinės lyčių lygybės programos užduotys.