Seime svarstomame Darbo kodekse numatytos nenustatytos trukmės darbo sutartys neapsaugotų darbuotojo, todėl gali neigiamai paveikti darbo rinką.

„Žmogus dirba ir gyvena budinčiame režime, kada paskambins, tada ir dirbs. Niekada nežino, kiek jis uždirbs per mėnesį, negali nemokamai kreiptis į gydymo įstaigas. Stažas pensijai skaičiuojasi labai sudėtingai (…) Toks darbuotojas nelaikomas bedarbiu. Jis bus darbuotojas ir bandoma įteigti, kad bus 65 tūkst. darbo vietų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė ir Trišalės tarybos narė Gražina Gruzdienė.

Jos teigimu, nenustatytos trukmės darbo sutartys Lietuvoje neturėtų galioti, nes kitu atveju darbo rinkai jos darytų neigiamą įtaką.

„Tai yra pati pavojingiausia darbo sutarčių forma. (…) Žmogui būtų didelė įtampa ir socialinis nesaugumas. Bedarbystė sumažėtų, bet iš to neišloštų“, – kalbėjo G.Gruzdienė.

Advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatas Nerijus Kasiliauskas konferencijoje kalbėjo, jog kartu reikėtų papildomai reguliuoti dabar galiojančias laikinojo darbo sutartis, tačiau Darbo kodekso projekto tokių siūlymų nėra, o nenustatytos apimties darbo sutartys yra apskritai neigiamo pobūdžio, kurioms nepritaria ir Europos Komisija (EK). Be to, Europos Sąjungoje (ES) tokias sutartis įteisinusios tik Didžioji Britanija ir Olandija.

„Agentūrinis darbas yra ir jis bus, tačiau kalbama apie jo reguliavimą. Apie tai yra kalbama ir Europos Sąjungoje, todėl ir mes norime, kad jį reguliuotų. Mes matome, kad iš praktikos kyla spragos“, – tvirtino N.Kasiliauskas.

Profesinių sąjungų, darbdavių atstovai kartu su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu buvo sutarę išbraukti iš svarstomo darbo kodekso nenustatytos trukmės darbo sutartis, tačiau balandžio 7 dieną Seimo nariai: socialdemokratė Irena Šiaulienė, liberalas Gintaras Steponavičius ir Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys pateikė siūlymą šias sutartis grąžinti į Darbo kodeksą ir tai buvo padaryta.

Nenustatytos apimties darbo sutartyse būtų numatyta, kad darbdavys neprivalo siūlyti darbo iš karto ir neprivalo nustatyti darbo valandų, be to, darbuotoją į darbą jis gali pakviesti bet kada. Tuo metu laikinojo darbo sutartys apibrėžia agentūrinio darbo pobūdžio darbą, kai yra nuomojami darbuotojai. Dabar Lietuvoje galima sudarinėti tik laikinojo darbo sutartis.

Šiuo metu svarstomi Darbo kodekso pakeitimai yra dalis Socialinio modelio, kurio kitas dalis yra „Sodros“ pertvarką numatantys įstatymų pakeitimai.

Planuojama, kad naujasis kodeksas bus priimtas iki liepos mėnesio ir įsigalios nuo 2017 metų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.