Balandžio 5 dieną verslo atstovai spaudos konferencijoje išdėstė savo abejones dėl naujojo Darbo kodekso projekto. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija reaguoja į viešai išsakytus teiginius ir pateikia savo poziciją svarbiausiais klausimais:

1. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad 22 procentai visos šalies darbo rinkos yra šešėlyje, tad darbo santykiai turėtų būti liberalizuoti.

Darbo rinka šešėlyje atsiranda ne dėl darbo santykių, o dėl neefektyvios mokesčių sistemos bei neteisingo mokesčių perskirstymo. Dirbantysis atsisakys dirbti už neoficialų atlyginimą kai žinos, kad jam valstybė garantuos teisingą sveikatos apsaugą, geras sąlygas jo vaikui mokykloje bei užtikrins socialines garantijas. Pavyzdžiui, Danijoje samdomi darbuotojai turi dideles socialines garantijas, kurios yra apibrėžtos kolektyvinėse sutartyse ir socialinę sritį reguliuojančiuose įstatymuose.

2. V. Sutkaus teigimu, „ilgesnė darbo savaitė ir pamainos trukmė gali būti pailginta tik darbuotojo sutikimu, tačiau kodėl kažkas turi drausti darbuotojui dirbti ilgiau, jeigu jis nori užsidirbti? Galbūt žmogui labai reikia pinigų, o Darbo kodeksas jam dirbti ilgiau draudžia“.

Nereikia būti tokiais naiviais, kad nesuprastume, kas slypi už šių žodžių. Dirbantieji tikrai ne visada gali apsiginti, o naujajame Darbo kodekso projekte įtraukti saugikliai, kurie neleis darbdaviams piknaudžiauti ir versti dirbti darbuotojus ilgiau nei 48 val. per septynių dienų laikotarpį, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą.

3. Pasak Justino Usonio, socialinį modelį rengusio mokslininkų grupės nario, profesinės sąjungos remiasi nesąžiningų darbdavių pavyzdžiais, kalbėdamos apie dirbančiųjų teisių užtikrinimą, tačiau esą tokių darbdavių yra labai mažai.

Iš tiesų Lietuvoje gobšių darbdavių ne tiek jau mažai – vadinamosios atlyginimų žirklės šalyje yra labai didelės – matomas milžiniškas atotrūkis tarp uždirbančių labai mažai ir labai daug. Lietuvoje atlyginimų žirklės sudaro beveik 60 proc., tuo tarpu Suomijoje, Norvegijoje bei Švedijoje – apie 25 proc. Todėl darbo santykiai privalo apsaugoti dirbančiuosius.

 

LPSK informacija