26-eri Lietuvos Nepriklausomybės metai nedaug teatnešė pažangos lyčių lygybės srityje. Teismai vis dar priima smurtautojus išteisinančius sprendimus, pasmerkdami mus, moteris, myriop. Mes vis dar priverstos dirbti 38-ias papildomas darbo dienas, kad gautume atlygį, per metus vidutiniškai sumokamą vyrams.

Visuomenės tvarumas užtikrinamas nusavinant mūsų darbą namuose, pilnaverčio poilsio, asmenybės ir profesinio augimo sąskaita, todėl skurdas Lietuvoje turi moters veidą. Seimo radikalai kėsinasi į mūsų reprodukcines teises, reklamos paverčia sekso žaislais, o verslo struktūros toleruoja seksizmo, priekabiavimo ir patyčių kultūrą.

Neskubama šalinti struktūrinių kliūčių, užkertančių kelią mums dalyvauti priimant sprendimus, nors moterys sudaro 54 proc. visų Lietuvos gyventojų. Mūsų balsai viešoje erdvėje užgniaužiami, nors 59 proc. visų daktaro laipsnį įgijusių žmonių Lietuvoje yra moterys.

Bet mes netylėsime.

Pasak Edmund Burke, tam, kad blogi dalykai pasaulyje suvešėtų, pakanka to, kad geri žmonės nedarytų nieko.

2016 m. kovo 8-ąją Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga Lietuvos moterų lobistinė organizacija Vilniuje surengė eitynes, kuriose dalyvavo  visi pažangūs ir neabejingi žmonės, nevyriausybinės organizacijos, valstybinės įstaigos, profesinės sąjungos, įvairūs judėjimai. Gedimino prospektu moterys ir merginos žygiavo todėl, kad  tokios Lietuvos dukroms palikti nenori ir negali.  Ir LPSK Moterų centro moterys, palaikydamos šią akciją, žygiavo kartu.

Irena Petraitienė

LPSK Moterų centro pirmininkė