Tęsiame rubriką, kurioje supažindiname visuomenę su naujojo Darbo kodekso (DK) projekto pokyčiais, pristatydami situacijas, galinčias pasitaikyti realiame gyvenime. Jei Seimas priimtų tokį DK variantą, koks yra svarstomas šiuo metu, dirbantiesiems gali iškilti įvairių naujų sunkumų. Kai kuriuos iš jų aptarsime šiandien.

Kartu su Darbo kodekso projektu siūlomame Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projekte, kuris numatys išmokų mokėjimo tvarką, yra siūloma, kad kiekvieno mėn. išeitinės išmokos negalėtų viršyti 1,5 vidutinio darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio (VDU).

Tad aptarsime realybėje galinčią pasitaikyti situaciją.

Nedideliame miestelyje gyvenanti moteris šešerius metus dirba duonos kepyklėlėje. Ji už darbą gauna maždaug 2 šalies vidutinius darbo užmokesčius (1 VDU – 569 Eur „į rankas“). Darbdavys mažindamas etatų skaičių nusprendžia ją atleisti iš darbo.

Pagal dabar galiojančią tvarką, moteris gautų 4 mėn. jos VDU išeitinę išmoką iš darbdavio.

Siūlomuose teisės aktų pakitimuose darbdavys mokėtų 2 mėn. išmoką, o dar 1 mėn. išmoka būtų sumokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Tad moteris patirtų nuostolį ne tik dėl to, kad gautų viena išmoka mažiau, bet ir dėl to, kad fondo mokama išmoka ribojama iki 1,5 VDU.

Tačiau tai ne vienintelė problema.

Moteris po mėnesio susirado naują darbą medienos apdirbimo ceche. O tokiu atveju, pagal siūlomus pakitimus, moteris turėtų grąžinti ką tik gautą 3 mėn. išmoką. Kodėl? Nes ši įmonė priklauso tai pačiai darbdavio grupei, nesvarbu, jog vykdo visiškai skirtingas veiklas.

Taigi, susidaro paradoksali situacija, kai moteris yra skatinama net 3 mėn. nedirbti, jog neprarastų už ilgus darbo metus jai priklausančių pinigų. Už savo pasirinkimą dirbti ir užsidirbti ji „apdovanojama“ išmokų grąžinimu.

Tačiau nepamirškime, jog toli gražu ne visada yra paprasta rasti darbą, kuris atitiktų kompetencijas bei būtų gerai apmokamas. Miestelyje kitų darbo pasiūlymų tiesiog nėra. Tad šiuo atveju moteriai lieka tik du pasirinkimai: arba 3 mėn. nedirbti ir gauti išeitinę išmoką, arba įsidarbinti įmonėje, kuri priklauso tam pačiam darbdaviui ir taip prarasti už ilgus darbo metus priklausančią išeitinę išmoką.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog Darbo kodeksas aktualus ne tik didmiesčių gyventojams, o mažuose miesteliuose darbo rinkos situacija yra gana įtempta. Tad ar mes tikrai pasiryžę šalyje įteisinti tokias absurdiškas situacijas?

Pirmąją istoriją galite rasti čia.

 

LPSK informacija