Vasario 10 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Socialinė Europa – dabartis ir ateitis“ Lietuvos ir Europos profesinių sąjungų atstovai diskutavo apie socialines Europos vertybes, darbuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas, konferencijos metu taip pat buvo aptartos galimos Lietuvos ateities vystymosi perspektyvos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas stebėjosi socialinio modelio rengėjų pažadais sukurti 85 tūkstančius naujų darbo vietų. Sveikindamas konferencijos dalyvius A.Černiauskas pasidžiaugė, jog dabartinis socialinio modelio projektas gerokai skiriasi nuo pirminio varianto, pasiūlyto mokslininkų, tuo pačiu atkreipdamas dėmesį į abejotinus pastarųjų teiginius: „Man keista, jog socialinio modelio kūrėjai remiasi ne faktais, o prielaidomis, pavyzdžiui, žadėdami 85 tūkstančius naujų darbo vietų.“ LPSK pirmininkas taip pat pastebėjo, jog darbuotojai neturi vienodų galimybių ginti savo interesus, lyginant su darbdaviais, tad darbuotojų teisės ir toliau bus ginamos taip pat aktyviai. A.Černiauskas kalbėjo, kad Lietuva tampa darbo santykių liberalizavimo „poligonu“. Pavykus šiam mėginimui, liberalizavimas persimes ir į kitas ES šalis.
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė savo kalboje pabrėžė, kad vienas reikšmingiausių pastarųjų metų darbdavių, darbuotojų ir valdžios atstovų bendro darbo pasiekimų yra tai, kad šiandien jau niekam nebekyla klausimų dėl socialinio dialogo svarbos. Parlamento vadovė akcentavo, kad Europos profesinių sąjungų atstovų geroji patirtis ir įžvalgos bus ypač naudingos konferencijoje dalyvaujančiam gausiam būriui Lietuvos profesinių sąjungų narių iš visos Lietuvos regionų. Politikė pažymėjo, kad šiuo metu Seime kaip tik vyksta intensyvus darbas, lemsiantis socialinio dialogo kryptį ir pobūdį Lietuvoje ateityje – svarstomas socialinis modelis. Parlamento vadovė pabrėžė, kad šiuo metu Seimas deda visas pastangas, kad visi svarstomo socialinio modelio aspektai būtų maksimaliai išdiskutuoti, aptarti, įvertinti ir rastas optimalus sprendimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, savo kalboje profesines sąjungas įvardino kaip pačius aktyviausius socialinius partnerius. Pasak ministrės, sukurtas socialinis modelis, apimantis darbo santykių, užimtumo ir socialinio draudimo sistemas, padės pasiekti socialinės apsaugos tvarumą, geresnį darbo santykių reguliavimą, didesnį darbo jėgos aktyvumą, todėl labai svarbus sklandus ir taikus socialinis dialogas bei socialinių partnerių supratingumas. “Mes viską turime daryti vardan žmogaus”, – teigė Algimanta Pabedinskienė.
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė teigė, jog pirminis socialinio modelio projektas neatrodė visiškai socialus, o profesinių sąjungų pastangomis jis buvo gerokai pakoreguotas. K. Miškinienė taip pat pabrėžė socialinio dialogo svarbą, pastebėdama, jog jos vadovaujamas komitetas atsižvelgia į socialiai pažeidžiamas grupes.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinio sekretoriaus pavaduotojas Peter Scherrer apžvelgė socialinį dialogą ir modernią įstatymų leidybą Europoje bei atkreipė dėmesį, kad ne vien Lietuvoje socialinis dialogas susiduria su problemomis. Silpnėjančio socialinio dialogo problemas šiuo metu sprendžia ir kitos šalys, o Suomija, Didžioji Britanija, Ispanija taip pat tapo puolimo prieš darbuotojų teises „poligonais“. P. Scherrer pažymėjo, jog socialiniam dialogui didelės neigiamos įtakos turėjo ekonominė krizė. Būtent tada įsivyravo požiūris, kad būtina taupyti, išlikti produktyviems, o tai įtvirtino ir nuostatas, kad nereikia skirti didelio dėmesio socialinių partnerių bendradarbiavimui. Nors daugelio ES šalių ekonomikos atsigavo, socialinė apsauga ir darbuotojų teisės taip ir liko “kriziniame“ lygmenyje.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas taip pat atkreipė dėmesį į nepalankų valdžios požiūrį. Pasak jo, jei valdžia nelinkusi priimti palankių įstatymų, profesinės sąjungos turėtų būti vieningesnės. P. Scherrer pabrėžė, kad stipri socialinė apsauga ir darbuotojus ginantys įstatymai įmanomi tik esat stiprioms profesinėm sąjungoms.
Konferencijoje dalyvavęs profesorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie socialinę Europą ir socialines įtampas, apžvelgė socialinę Europos esmę, klausdamas, ar plečiamos ir toleruojamos jos pamatinės vertybės: laisvė – lygybė – brolybė. Kalbėdamas apie Lietuvos gyvenimo lygio diferenciacijos iššūkius bei ekonominės ir socialinės raidos disproporcijas ir demografines problemas, profesorius pateikė skaudžią statistiką, jog pusė Lietuvos skursta – Lietuva yra paskutinė iš ES šalių pagal žmonių metines pajamas. Tuo metu, kai šalį vargina tokios problemos, kaip intensyvus bendro gyventojų skaičiaus mažėjimas, periferinių teritorijų depopuliacija ir ekonominis tuštėjimas, spartus gyventojų senėjimas (senėjimo pagreitis aukščiausias Europoje), aukštas jaunimo ekonominis neaktyvumas, Lietuvos darbo rinkos nepatrauklumas, vykdomas darbo rinkos liberalizavimas, esant mažiems atlyginimams. Tai silpnina šalies ekonomiką bei kelia grėsmes socialinei Europai.
Suomijos SAK profesinių sąjungų teisininkė Katja Lehto-Komulainen domėjosi Lietuvoje vykdoma reforma, pasidalino Suomijos bei kitų ES šalių istorine patirtimi, atstovaujant darbuotojus, stiprinant socialinį dialogą. Ji pritarė P. Scherrer išsakytai nuomonei bei akcentavo profesinių sąjungų narių pritraukimo, organizavimo ir stiprinimo reikšmę bei jų veiksmus darbo santykių liberalizavimo kontekste. Teisininkė pabrėžė, kad darbuotojų interesai būtinai turi būti ginami, o tam turėtų būti užtikrintos įvairios priemonės.
Diskusijoje taip pat dalyvavę socialiniai partneriai: Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius savo išdėstė poziciją bei pabrėžė šalies ekonomikos stiprinimo, kovos su šešėline ekonomika bei socialinės partnerystės reikšmę.
LPSK teisininkė Evelina Šilinytė pristatė profesinių sąjungų padėtį naujajame socialiniame modelyje, pateikė informaciją apie paskutiniuosius derybų rezultatus.
Konferencija svarbi tuo, kad Europos šalys žino Lietuvos padėtį, domisi darbo rinkos reforma, remia profesinių sąjungų veiksmus ir reiškia solidarumą. Europos profesinių sąjungų konfederacija išplatino pareiškimą, kuriame teigia, jog Lietuvai reikia tvirtesnio socialinio dialogo ir tvirtų profesinių sąjungų teisių.
LPSK ir lrs.lt informacija
