Sausio 5,6 ir 7 dienomis Lietuvos Respublikos Seime vyko Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžiai, kuriuose toliau svarstomas naujasis Darbo kodeksas. Šių posėdžių metu apsvarstyti 137-222 straipsniai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija informuoja apie aktualiausius nutarimus.

Kodekso projekte palikta nuostata, jog teisės į papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

Darbo užmokesčio klausimai

Nuspręsta palikti tą pačią vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką pagal Vyriausybės nutarimą ir numatyti, kad tam tikrais atvejais, kai darbuotojui turi būti paliekamas darbo užmokestis, jis bus vidutinis.

Nutarta, jog kiekvienoje įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, privalo būti sukurta darbo apmokėjimo sistema – taip darbuotojai turės didesnę motyvaciją dirbti ir siekti profesinių aukštumų.

Priimtas sprendimas, jog darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinės darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai. Darbdavys turi įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes.

Sutarta, kad juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų darbas poilsio dieną, švenčių dieną, darbas naktį ir viršvalandinis darbas yra apskaitomas, tačiau už jį nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau nei 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.

Komitetas pritarė siūlymui, jog už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

Į projektą įtraukta dabar galiojanti nuostata, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai taip pat nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse.

Nuspręsta, jog darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jei darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Darbo santykiai

Sutarta, jog darbdavys privalo ne rečiau kaip kartą per mėnesį elektroniniu ar kitu sutartu būdu suteikti darbuotojui galimybę nemokamai susipažinti su informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę, nebent darbuotojas atsisako gauti šią informaciją.

Nutarta, kad darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės, bus išieškomi atostoginiai už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės  kasmetines atostogas ar jų dalį.

Komitetas nepritarė projekto rengėjų nuomonei, kad materialinė žala turi būti neribota, tad nusprendė riboti, o projekto teikėjai yra įpareigoti argumentuotai pateikti visą patikslintą žalos atlyginimo skyrių nustatant atitinkamą nustatytos žalos dydį.

Nuspręsta, jog profesinės sąjungos šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais atstovauja savo nariams.

Priimtas sprendimas, jog darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariams (profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariams, darbuotojų patikėtiniui), jų funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai.

Sutarta, kad darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų – mokymui ir švietimui. Tam suderintu su darbdaviu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas darbo užmokestis ne mažiau kaip už dvi darbo dienas.

Komitete nuspręsta mažinti darbuotojų atstovų garantijas, iš profesinių sąjungų atimama teisė duoti ar neduoti sutikimą dėl valdymo organo nario atleidimo iš darbo. Ši funkcija perduodama Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. Jų priimtą sprendimą darbuotojas gali skųsti, tačiau bus leidžiama iš karto po sprendimo darbuotoją atleisti iš darbo. Atleisti nebus galima tik profsąjungos vadovo, darbo tarybos pirmininko ir darbuotojų patikėtinio – visi kiti valdymo organo nariai netenka apsaugos.

Priimtas sprendimas, kad Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra bent 20 darbuotojų (buvo 50).

Kolektyvinės sutartys

Nepritarta siūlymui, kad tie darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Po ilgų diskusijų nutarta, jog lieka specialusis Profesinių sąjungų įstatymas, jo nuostatos nebus perkeliamos į Darbo kodeksą.

Taip pat nutarta, jog įmonės kolektyvinėje sutartyje negalima sutarti dėl blogesnių sąlygų, nei numato Darbo kodeksas. Tai bus galima padaryti aukštesniu nei įmonės lygmeniu šakos, teritorinėje ar nacionalinėje kolektyvinėse sutartyse.

Jei kolektyvinėje sutartyje nebus nenumatyta kitaip, ji galios ne ilgiau nei 4 metus.

Pritarta pakeitimams, jog kolektyvinė sutartis taikoma tik profsąjungų nariams, nebent sutartyje numatyta kita taikymo sritis ir sąlygos.

Sutarta, jog jeigu vienam darbuotojui taikomos kelios kolektyvinės sutartys, jam taikomos palankesnės nuostatos.

Naujasis Darbo kodekso projektas Seime užregistruotas 2015 m. birželio 12 d. Jį sudaro 264 straipsniai.

LPSK informacija