Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt
2015 m. birželio 18 d. 05:30

Vyriausybės užsakymu mokslininkų paruoštas darbo santykių liberalizavimo projektas gal ir gali išjudinti darbo rinką, tačiau darbuotojams nieko gero nežada. Paruoštas Darbo kodeksas nurodo trumpesnius įspėjimo terminus bei mažesnes išeitines išmokas nei yra šiuo metu.

Tačiau įdomiausia, kad Lietuvoje beveik norima atsisakyti išeitinių kompensacijų priklausomybės nuo darbo stažo vienoje įmonėje, nes esą tai diskriminuoja jaunus darbuotojus, tačiau absoliučioje daugumoje Europos šalių išeitinės išmokos su stažu siejamos tiesiogiai.

Kas siūloma Lietuvoje?

Įspėjimo terminai:
Dirba trumpiau nei 1 metai – 2 savaitės;
Dirba ilgiau nei 1 metai – 1 mėnuo;
Augina vaiką iki 6 metų – terminas dvigubinamas;
Vieni augina vaiką iki 12 metų – terminas dvigubinamas;
Iki pensijos mažiau nei 5 metai – terminas dvigubinamas;
Iki pensijos mažiau nei 2 metai, neįgaliems – terminas trigubinamas.

Siūlomos išeitinės kompensacijos

Dirba trumpiau nei 1 metai – 0,5 vidutinio darbo užmokesčio;
Dirba ilgiau nei 1 metai – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio.

Siūlomas greitas atleidimas

Įspėjus prieš 3 dienas, bet sumokėjus 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoką.

Kaip yra Europoje?

Europos Sąjungos šalyse narėse darbo santykiai reguliuojami labai įvairiai. Lietuvos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas pateikė analitinę apžvalgą, kaip darbo santykiai reguliuojami kitose Europos valstybėse.

„Daugumoje nagrinėtų valstybių išeitinė išmoka sudaro 1–3 mėnesių darbo užmokestį, kai kur ji gali būti didesnė (pavyzdžiui, Portugalijoje – iki 8 mėnesių, Prancūzijoje – iki 10 mėnesių, Vokietijoje – iki 6 mėnesių)“, – rašoma apžvalgoje. Visose valstybėse įtvirtinta papildoma apsauga nėščioms moterims ar mažus vaikus auginantiems asmenims, todėl ji atskirai straipsnyje nėra aptariama.

Profsąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas, susipažinęs su Seimo Parlamentinių tyrimų departamento analitine medžiaga teigia, kad priėmusi naujuosius teisės aktus dėl darbo santykių liberalizavimo Lietuva taps panaši į Rumuniją ir Bulgariją.

„Jau kalbant apie dabar galiojantį kodeksą, pagal darbuotojų garantijų dydį mes esame geriausiu atveju per vidurį Europos Sąjungoje. Apie pusę valstybių yra, kur nustatomos didesnės garantijos nei dabar galiojančiame Darbo kodekse. Esminis momentas yra tas, kad visos valstybės, išskyrus Rumuniją ir Bulgariją, darbuotojo garantijas sieja su stažu vienoje įmonėje. O pas mus sakoma, kad tai negeras dalykas, ir projekte siūloma šio principo atsisakyti, nors tik Bulgarija ir Rumunija to atsisakė“, – sakė N. Kasiliauskas.

file59152927_ff9badf2

Nerijus Kasiliauskas© DELFI (A.Solomino nuotr.)

Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose šalyse darbuotojų garantijos įtvirtinamos šakos kolektyvinėse sutartyse, todėl valstybė savo teisės aktuose iš viso nenumato išeitinių išmokų dydžių. Tai būdinga Skandinavijos šalims.

Dar kitose šalyse įkuriami specialūs fondai, į kuriuos darbdaviai moka įmokas, tad atleidžiamas darbuotojas gauna ne tik išeitinę kompensaciją, bet ir išmoką iš tokio fondo: „Dažniausiai principas būna toks: arba pasiima išeitinę išmoka, arba tą pinigų sumą perkelia į pensijų fondą“.

„Jei bus priimti dabartiniai pasiūlymai, taptume panašūs į Rumuniją ir Bulgariją“, – sako N. Kasiliauskas, pridurdamas, kad šios šalys tikrai nepasižymi konkurencingumu.

Airijoje įspėti apie atleidimą galima tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau, remiantis Parlamentinių tyrimų departamento atlikta analize, kai kuriais atvejais labiau rekomenduojama įspėti raštu.

Airijoje galioja tokie įspėjimo terminai:
– 1 savaitė, jei dirbta nuo 13 savaičių iki 2 metų,
– 2 savaitės, jei dirbta nuo 2 iki 5 metų,
– 4 savaitės, jei dirbta nuo 5 iki 10 metų,
– 6 savaitės, jei dirbta nuo 10 iki 15 metų,
– 8 savaitės, jei dirbta 15 ir daugiau metų.

Jei darbo santykiai nutraukiami dėl etatų mažinimo, apie tai darbuotojas turi būti informuojamas mažiausiai prieš dvi savaites.

Išeitinės išmokos mokamos tik nutraukiant darbo santykius dėl etatų mažinimo. Išmoka apskaičiuojama taip: turintiems mažiausiai 2 metų stažą – mokamas 1 savaitės darbo užmokestis.

Išmoka didinama 2 savaičių darbo užmokesčio dydžiu už kiekvienus išdirbtus metus. Nustatytas maksimalus 600 eurų per savaitę darbo užmokestis, kurio pagrindu apskaičiuojama išmoka.

15 proc. išmokos darbdaviui kompensuoja Etatų mažinimo fondas, finansuojamas iš darbdavių ir darbuotojų socialinio draudimo įmokų.

Austrijoje darbo santykius reglamentuoja ne tik teisės aktai, bet ir kolektyvinės sutartys.

Pranešimą apie norą atleisti darbdavys pirmiausia įteikia įmonės Darbo tarybai, kuri turi reaguoti per 7 dienas. Gavus jos atsakymą, pranešimas apie atleidimą įteikiamas darbuotojui.

Pranešimas apie darbo santykių nutraukimą turi būti įteiktas mažiausiai prieš 14 dienų darbininkams (blue collar) ir mažiausiai prieš 6 savaites darbuotojams (white collar).

Šis laikotarpis siejamas su darbo stažu:
– prieš 2 mėnesius, jei dirbta 2 metus,
– prieš 3 mėnesius, jei dirbta 5 metus,
– prieš 4 mėnesius, jei dirbta 20 metų,
– prieš 5 mėnesius, jei dirbta 25 metus.

Nuo 2003 m. Austrijoje darbdaviai 1,58 proc. darbuotojo mėnesio atlyginimo perveda į specialų Pajamų užtikrinimo fondą. Jeigu įnašai buvo mokėti mažiausiai 3 metus, atleidžiamas darbuotojas gali pasirinkti, ar pasiimti sukauptą sumą kaip išeitinę kompensaciją, ar pervesti į pensijų fondą.Jei darbuotojas išeina iš darbo savo noru arba jeigu jis atleidžiamas anksčiau nei sukanka 3 metai, jo vardu sukauptos lėšos pervedamos būsimam jo darbdaviui.

Bulgarijoje įspėjimo terminas yra 30 dienų, nepriklausomai nuo stažo. Remiantis Parlamentinių tyrimų departamento analize, Bulgarijoje, jei darbo santykiai nutraukiami dėl darbuotojo ligos po mažiausiai 5 metų darbo arba išeinant į pensiją, mokama dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Jei darbo santykiai nutraukiami dėl ekonominių priežasčių (etatų mažinimo), mokama ne didesnė kaip 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nepriklausomai nuo darbo stažo.

Čekijoje minimalus laikotarpis, prieš kurį darbdavys turi įspėti apie atleidimą, yra 2 mėnesiai, nepriklausomai nuo darbo stažo.

Atleidžiant darbuotoją dėl ekonominių priežasčių (veiklos nutraukimo ar etatų mažinimo), mokama tokia išeitinė išmoka:

– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio, jei dirbo mažiau kaip 1 metus,

– 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio, jei dirbta 1–2 metus,

– 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio, jei dirbta 2 ir daugiau metų.

Danijos išskirtinumas tas, kad šioje šalyje darbo santykiai reguliuojami kolektyvinėse sutartyse, kurios apima nuo 60 iki 85 proc. darbo sutarčių. Skirtingoms darbuotojų kategorijoms taikomos skirtingos atleidimo taisyklės, bet darbdavys raštu įspėdamas darbuotoją apie atleidimą dar turi pranešti apie tai profsąjungai – šioji gali pareikalauti derybų, jei manys, kad atleidimas neteisėtas ar neteisingas.

White collar darbuotojams pranešimas turi būti įteiktas prieš prasidedant mėnesiui ir įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos. Pranešimas turi būti įteiktas prieš mėnesį, jei darbuotojas dirbo trumpiau kaip 6 mėnesius, ir prieš 3 mėnesius, jei dirbo ilgiau nei tris mėnesius. Įspėjimo laikotarpis ilginamas vienu mėnesiu už kiekvienus išdirbtus trejus metus, bet tik iki 6 mėnesių.

Blue collar darbininkų padėtis kitokia. Kolektyvinėse sutartyse, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenų baze, nurodytos tokios atleidimo sąlygos:

– be įspėjimo, jei dirbta trumpiau nei 9 mėnesius,

– prieš 21 dieną, jei dirbta trumpiau nei 2 metus,

– prieš 28 dienas, jei dirbta trumpiau nei 3 metus,

– prieš 56 dienas, jei dirbta trumpiau nei 6 metus,

– prieš 70 dienų, jei dirbta ilgiau nei 6 metus.

White collar darbuotojams įstatymas nustato tokias išeitines išmokas:

1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta 12 metų,

2 mėnesių – jei dirbta 15 metų ir

3 mėnesių – jei dirbta 18 ir daugiau metų.

Išmokos blue collar darbininkams nenustatytos teisės aktuose, tačiau aptariamos kolektyvinėse sutartyse.

Pažymima, kad išeitinės išmokos mokamos retai, nes bedarbio pašalpos dažniausiai viršija 85 proc. buvusio uždarbio.

White collar darbuotojais vadinami administracinį, vadybinį ar kitą kvalifikuotą darbą dirbantys žmonės taip norint atskirti nuo blue collar darbuotojų arba darbininkų.

Estijoje laikotarpis, per kurį darbdavys privalo pranešti apie atleidimą, priklauso nuo darbo stažo toje įmonėje:

– prieš 15 dienų – jei dirbta mažiau nei 1 metus,

– prieš 30 dienų – jei dirbta 1– 5 metus,

– prieš 60 dienų – jei dirbta 5–10 metų,

– prieš 90 dienų – jei dirbta 10 ir daugiau metų.

Jei darbo sutartis nutraukiama ne dėl ekonominių priežasčių, jokia išeitinė kompensacija nenumatyta. Jei atleidžiama dėl ekonominių priežasčių (etatų mažinimo), mokama 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

Tačiau nedarbo draudimo fondas skiria papildomą kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo:

– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta nuo 5 iki 10 metų,

– 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta daugiau nei 10 metų.

Graikijoje darbdavys, atleisdamas samdomą darbuotoją (white collar), pats nusprendžia, ar pranešti apie atleidimą iš anksto ar mokėti išeitinę išmoką. Jei atleidžiama iš karto, išeitinė išmoka yra didesnė.

Įstatymuose nustatyti tokie įspėjimo laikotarpiai:

– prieš 1 mėnesį, jei dirbta 1–2 metus,

– prieš 2 mėnesius, jei dirbta 2–5 metus,

– prieš 3 mėnesius, jei dirbta 5–10 metų,

– prieš 4 mėnesius, jei dirbta 10–15 metų,

– prieš 5 mėnesius, jei dirbta 15–20 metų,

– prieš 6 mėnesius, jei dirbta 20 metų ir ilgiau.

Išeitinės išmokos dydis samdomiems darbuotojams (white collar) priklauso nuo darbo stažo ir nuo to, ar buvo iš anksto įspėti. Jei atleidžiama be išankstinio įspėjimo, turi būti mokamos tokios išeitinės išmokos:

– 1 mėnesio darbo užmokestis – už stažą nuo 1 iki 2 metų,

– 2 mėnesių darbo užmokestis – už darbo stažą nuo 2 iki 4 metų,

– 3 mėnesių darbo užmokestis – už darbo stažą nuo 4 iki 6 metų,

– 4 mėnesių darbo užmokestis – už darbo stažą nuo 6 iki 8 metų,

– 5 mėnesių darbo užmokestis – už darbo stažą nuo 8 iki 10 metų,

– po 1 mėnesio darbo užmokestį už darbo stažą nuo 10 metų iki 16 metų ir papildomos išmokos už darbo stažą nuo 17 metų.

Jei atleidžiama iš anksto įspėjus, išeitinė išmoka mažinama per pusę.

Darbininkams (blue collar) mokamos išeitinės išmokos priklauso nuo darbo stažo:

– 7 dienų darbo užmokestis – jei dirbta nuo 1 iki 2 metų,

– 15 dienų – jei dirbta nuo 2 iki 5 metų,
– 30 dienų – jei dirbta nuo 5 iki 10 metų,
– 60 dienų – jei dirbta nuo 10 iki 15 metų,
– 100 dienų – jei dirbta nuo 15 iki 20 metų,
– 120 dienų – jei dirbta nuo 20 iki 25 metų,
– 145 dienų – jei dirbta nuo 25 iki 30 metų,
– 165 dienų – jei dirbta 30 ir daugiau metų.

Ispanijoje nutraukiant darbo santykius pranešimas įteikiamas arba išsiunčiamas paštu prieš 15 dienų, nepriklausomai nuo darbo stažo.

Tuo pačiu metu turi būti išmokama ir išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus, tai yra 2/3 mėnesio darbo užmokesčio už kiekvienus išdirbtus metus, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių darbo užmokestis.

Italijoje laikotarpis nuo įspėjimo apie atleidimą iki paties atleidimo nustatomas kolektyvinėse sutartyse. Jis priklauso darbo pobūdžio, stažo, pareigų. Įvairiose kolektyvinėse sutartyse šis laikotarpis svyruoja nuo 10 iki 180 dienų.

Išeitinė išmoka teisės aktuose nėra numatyta. Tačiau yra nustatyta tam tikra sutarties pabaigos kompensacija, kuri susikaupia, darbdaviui kiekvieną mėnesį pervedant atitinkamą sumą į specialų fondą. Nuo 2007 m. ši suma pervedama į pensijų fondą, o ne išmokama darbuotojui. Ji nepriklauso nuo to, ar darbuotojas atleidžiamas, ar darbo sutartis pasibaigia.

Darbdavys atleidžiamam darbuotojui turi išmokėti kompensaciją, kuri nevadinama išeitine išmoka, ir kuri už pirmus trejus darbo metus yra lygi 41 proc. didžiausios bedarbio pašalpos.

Jungtinėje Karalystėje darbuotojai, turintys mažesnį nei 1 metų darbo stažą, gali būti atleisti iš darbo be atskiro įspėjimo.

Darbuotojai, turintys 2 metų darbo stažą, įspėjami žodžiu arba raštu prieš savaitę.

Už kiekvienus paskesnius darbo stažo metus įspėjimo terminas ilgėja po vieną savaitę, bet ne daugiau kaip iki 12 savaičių.

Išeitinė išmoka mokama asmenims, atleistiems ne dėl jų kaltės ir turintiems didesnį nei 2 metų darbo stažą. Pašalpos dydis priklauso nuo darbo stažo ir darbuotojo amžiaus.

Asmenims, jaunesniems nei 22 m. amžiaus, mokama po pusę savaitės darbo užmokesčio už kiekvienus išdirbtus metus. Asmenims nuo 22 iki 41 metų amžiaus mokama 1 savaitės dydžio darbo užmokesčio už kiekvienus išdirbtus metus išmoka. Asmenims nuo 41 m. amžiaus ir vyresniems – 1,5 savaitės darbo užmokesčio už kiekvienus išdirbtus metus dydžio išmoka. Išmoka didinama iki 20 metų stažo, maksimali išmoka – 14,2 tūkst. svarų sterlingų (19,8 tūkst. eurų). Tačiau šiai išmokai nustatyta viršutinė riba: daugiausia mokama už 20 darbo metų, savaitinė alga ribojama 475 svarų sterlingų (661 euras).

Latvijoje darbdavys negali įteikti pranešimo apie atleidimą darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, prieš tai negavęs atitinkamos profesinės sąjungos pritarimo. Įspėjimas apie darbo santykių nutraukimą turi būti įteiktas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, jeigu kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nenumatyta kitaip.

Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbo stažo:
– 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis – jei dirbta iki 5 metų,
– 2 mėnesių darbo užmokestis – jei dirbta iki 10 metų,
– 3 mėnesių darbo užmokestis – jei dirbta nuo 10 iki 20 metų,
– 4 mėnesių darbo užmokestis – jei dirbta ilgiau nei 20 metų.

Lenkijoje atleisdamas profesinės sąjungos narį darbdavys turi pirmiausia informuoti profsąjungą.

Įspėjimo terminai:
– prieš 2 savaites, jei dirbta mažiau nei 6 mėnesius,
– prieš 1 mėnesį, jei dirbta daugiau nei 6 mėnesius,
– prieš 3 mėnesius, jei dirbta 3 metus ir ilgiau.

Išeitinė išmoka paprastai nemokama. Tačiau, jei darbuotojas atleidžiamas dėl sveikatos ar išėjimo į pensiją, mokama 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Jei darbo santykiai nutraukiami dėl etatų mažinimo arba individualiais atvejais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo darbuotojo, gali būti mokamos tokios išeitinės išmokos:
– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta mažiau nei 2 metus,
– 2 mėnesių – jei dirbta 2–8 metus,
– 3 mėnesių – jei dirbta 8 ir daugiau metų.

Nyderlandų teisės aktai numato keletą atleidimo iš darbo kategorijų: gavus specialios viešojo administravimo institucijos leidimą, teismo keliu, dėl darbuotojo kaltės arba šalių susitarimu.

Darbdavys, gavęs išankstinį specialios viešojo administravimo institucijos leidimą, turi įspėti darbuotoją apie darbo santykių nutraukimą:
– prieš 1 mėnesį – jei dirbta mažiau nei 5 metus,
– prieš 2 mėnesius – jei dirbta mažiau nei 10 metų,
– prieš 3 mėnesius – jei dirbta 15 metų,
– prieš 4 mėnesius – jei dirbta 15 metų ir daugiau.

Jeigu leidimas atleisti iš darbo darbuotoją gaunamas prieš įteikiant įspėjimą, ši trukmė gali būti sumažinama vienu mėnesiu, su sąlyga, kad išlaikoma minimali vieno mėnesio trukmė. Jeigu darbo santykiai nutraukiami teismo keliu, sprendimas įsigalioja iš karto, ir darbdavys nėra įpareigotas laikytis įspėjimo terminų. Ši nuostata galioja ir darbuotojui, norinčiam nutraukti darbo sutartį.

Teisės aktai nenumato išeitinių išmokų. Tačiau tais atvejais, kai atleidžiama teismo keliu, teismas gali priteisti kompensaciją:
– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – už kiekvienus išdirbtus metus darbuotojams iki 40 m.,
– 1,5 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – už kiekvienus išdirbtus metus 40-50 m. darbuotojams,
– 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio – už kiekvienus išdirbtus metus darbuotojams nuo 50 m.

Be to, teismas gali taikyti koreguojantį koeficientą, kuris priklauso nuo atleidimo aplinkybių. Pavyzdžiui, atleidimo dėl etatų mažinimo atveju išmoka bus dauginama iš koeficiento 1, o jeigu atleidžiama darbdavio iniciatyva – koeficientas bus didesnis. Atleidimo darbuotojo iniciatyva atveju koeficientas gali būti artimas 0.

Portugalijoje atleidžiant darbuotoją dėl jo kaltės turi būti laikomasi nustatytų procedūrų, darbdavys turi įrodyti darbuotojo kaltę. Nutraukiant darbo santykius dėl darbuotojo netinkamumo arba dėl darbo vietos panaikinimo, procedūra panaši: darbdavys turi informuoti darbuotoją ir profesinę sąjungą arba darbo tarybą apie sprendimą ir to sprendimo priežastis.

Nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo netinkamumo, dėl etatų mažinimo ar grupės darbuotojų atleidimo atveju, įspėjimas apie atleidimą iš darbo turi būti įteikiamas:
– prieš 15 dienų – jei darbo stažas mažesnis nei 1 metai,
– prieš 30 dienų – jei darbo stažas mažesnis nei 5 metai,
– prieš 60 dienų – jei darbo stažas mažesnis nei 10 metų,
– prieš 75 dienas – jei darbo stažas 10 metų ir daugiau.

Atleidimo dėl darbuotojo kaltės atveju nereikalaujama laikytis įspėjimo terminų, nemokamos ir išmokos. Šiuo metu išmokų dydžiai tokie:
– 0,4 mėnesio darbo užmokesčio – turint iki 1 m. darbo stažą,
– 0,8 mėnesio – turint iki 2 m. darbo stažą,
– 1,6 mėnesio – turint iki 4 m. darbo stažą,
– 2 mėnesių – turint iki 5 m. darbo stažą,
– 4 mėnesių – turint iki 10 m. darbo stažą,
– 8 mėnesių – turint iki 20 m. darbo stažą.

Prancūzijoje darbdavys, ketindamas nutraukti neterminuotą darbo sutartį, turi laikytis griežtos atleidimo tvarkos. Prieš atleisdamas darbuotoją dėl asmeninių priežasčių, darbdavys privalo registruotu laišku pakviesti darbuotoją preliminariam pokalbiui, kurio metu turi išaiškinti atleidimo motyvus. Jei atleidžiama dėl ekonominių priežasčių (etatų mažinimo), laikomasi tos pačios tvarkos, tik papildomai būtina apie atleidimą pranešti Regioninei verslo, konkurencijos, vartojimo ir darbo santykių institucijai.

Laikotarpis tarp įspėjimo ir atleidimo iš darbo priklauso nuo darbo stažo. Force majeure atvejais negalioja reikalavimas laikytis įspėjimo laikotarpio.

Nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbdavys turi įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotoją, dirbusį trumpiau nei 6 mėnesius. Jei dirbta nuo 6 mėnesių iki 2 metų, įspėti reikia prieš 1 mėnesį, jei daugiau kaip 2 metus – prieš 2 mėnesius. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti ilgesni laikotarpiai.

Išeitinė išmoka mokama tik darbuotojams, kurių stažas ilgesnis nei 1 metai. Išmoka apskaičiuojama taip: 1/5 mėnesio darbo užmokesčio už vienerius darbo metus ir papildomai po 2/15 mėnesio darbo užmokesčio už kiekvienus metus virš 10 darbo metų.

Rumunijoje nustatyta, kad atleidžiant iš darbo dėl fizinio ar protinio nesugebėjimo dirbti, profesinio neatitikimo, etatų mažinimo, darbuotojas turi būti įspėjamas prieš 20 darbo dienų.

Įspėjimo nereikalaujama, atleidžiant asmenį bandomuoju laikotarpiu dėl profesinio netinkamumo. Taip pat įspėjimo nereikia atleidžiant dėl darbuotojo kaltės.

Prieš atleisdamas darbuotoją dėl profesinio netinkamumo arba fizinio ar protinio nesugebėjimo dirbti, darbdavys privalo pasiūlyti kitą darbą toje pačioje įmonėje (jeigu yra laisva vieta), kuris atitiktų to asmens sugebėjimus.

Darbo kodeksas nenumato išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams.

Slovakijoje, kai darbuotojas atleidžiamas dėl jo kaltės, per praėjusius 6 mėnesius jis turi būti gavęs raštišką įspėjimą apie tai, kad darbdavys nepatenkintas jo darbo kokybe, tačiau per tam tikrą laiką nepasitaisęs. Jei darbuotojas atleidžiama už menkesnį darbo drausmės pažeidimą, per pastaruosius šešis mėnesius jis turi būti buvęs dėl to įspėtas raštu.

Įspėjimas apie atleidimą įteikiamas prieš 1 mėnesį – jei darbuotojas dirbo mažiau nei 1 metus, ir prieš 2 mėnesius – jei dirbo 2 metus.

Jei atleidžiama dėl organizacinių, ekonominių priežasčių ar dėl etatų mažinimo, taikoma įprasta procedūra. Nustatyta, kad pranešimas apie būsimą darbo santykių nutraukimą turi būti įteiktas:
– prieš 1 mėnesį – jei dirbta 1 metus,
– prieš 2 mėnesius – jei dirbta 5 metus,
– prieš 3 mėnesius – jei dirbta 10 metų.

Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbo stažo:
– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta 2–5 metus,
– 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta 5–10 metų,
– 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta 10–20 metų,
– 4 mėnesių, jei dirbta 20 ir daugiau metų.

Išeitinė išmoka nemokama darbuotojams, atleidžiamiems dėl jų kaltės.

Slovėnijoje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas dėl nesugebėjimo atlikti savo pareigų, jam turi būti suteikta teisė pasiaiškinti, ir tam turi būti skirta ne mažiau kaip 3 dienos, išskyrus atvejus, kai yra tokios aplinkybės, dėl kurių suteikti tokią progą nėra prasmės.

Pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą dėl ekonominių priežasčių turi būti įteikiamas prieš 15 dienų, jei dirbta mažiau kaip 1 metus ir prieš 30 dienų, jei dirbta nuo 1 iki 2 metų. Toliau įspėjimo laikotarpio trukmė ilgėja po 2 dienas už kiekvienus dirbtus metus, bet ne daugiau kaip 60 dienų. Asmenys, turintys 25 metų ir ilgesnį darbo stažą, įspėjami prieš 80 dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta kitaip, bet ne trumpesnis kaip 60 dienų laikotarpis.

Pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą dėl nesugebėjimo atlikti pareigų įteikiamas prieš 15 dienų – jei dirbta trumpiau nei 1 mėnesį, ir prieš 30 dienų – jei dirbta nuo 1 iki 3 metų. Toliau įspėjimo trukmės laikotarpis ilgėja po 2 dienas už kiekvienus darbo metus, bet ne daugiau kaip iki 60 dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas 80 dienų laikotarpis asmenims, dirbusiems 25 ir daugiau metų. Mažų įmonių (iki 10 darbuotojų) kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti trumpesni laikotarpiai.

Išeitinė išmoka apskaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį, kurį darbuotojas gavo arba būtų gavęs 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo.

Išmokos dydis priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus:
– 1/5 mėnesinio darbo užmokesčio už kiekvienus metus, jei dirbta nuo 1 iki 10 metų,
– 1/4 mėnesinio darbo užmokesčio už kiekvienus metus nuo 10 iki 20 metų.

Išeitinės išmokos dydis negali viršyti 10 mėnesių darbo užmokesčio sumos.

Suomijoje nustatyta, kad pranešti apie atleidimą darbdavys arba jo atstovas privalo darbuotojui asmeniškai arba laišku, arba elektroniniu paštu. Darbuotojui prašant, darbdavys privalo nedelsdamas raštu nurodyti darbo sutarties nutraukimo datą ir priežastis.

Laikotarpis, prieš kurį reikia pranešti apie atleidimą, priklauso nuo darbo stažo įmonėje:
– 14 dienų, jei dirbta iki 1 metų,
– 1 mėnuo, jei dirbta nuo 1 iki 4 metų,
– 2 mėnesiai, jei dirbta nuo 4 iki 8 metų,
– 3 mėnesiai, jei dirbta nuo 8 iki 12 metų,
– 6 mėnesiai, jei dirbta 12 ir daugiau metų.

Švedijoje darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl asmeninių priežasčių, privalo jį įspėti raštu. Jei darbuotojas priklauso profesinei sąjungai, apie sutarties nutraukimą reikia informuoti ir ją. Pagal pareikalavimą darbdavys privalo nurodyti atleidimo priežastis ir sudaryti sąlygas konsultacijoms.

Jei darbuotojas atleidžiamas dėl etatų mažinimo, darbdavys privalo informuoti jį apie tai raštu ir pradėti derybas su profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties.

Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti įteikiamas prieš 14 dienų. Jei darbuotojas atleidžiamas dėl jo paties kaltės, pranešimas gali būti įteiktas prieš 7 dienas. Tačiau jei vyksta konsultacijos, iki joms pasibaigiant sutartis negali būti nutraukta.

Užimtumo apsaugos įstatyme numatyti tokie įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiai:
– 1 mėnuo, jei dirbta mažiau nei 2 metus,
– 2 mėnesiai, jei dirbta nuo 2 iki 4 metų,
– 4 mėnesiai, jei dirbta nuo 4 iki 8 metų,
– 6 mėnesiai, jei dirbta 10 metų.

Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti kitokios trukmės laikotarpiai.

Įstatyme nenumatytos išeitinės išmokos, tačiau dėl jų gali būti susitarta kolektyvinėse sutartyse, pavyzdžiui draudimo planuose, kai darbdavys moka į specialų fondą tam tikrą darbo užmokesčio procentinę dalį.

Vengrijoje minimalus laikotarpis, prieš kurį darbdavys turi įspėti darbuotoją apie ketinimą nutraukti darbo santykius, yra 30 dienų.

Šis laikotarpis ilginamas:
– 5 dienomis, išdirbus 3 metus (prieš 35 dienas),
– 15 dienų, išdirbus 5 metus (prieš 45 dienas),
– 20 dienų, išdirbus 8 metus (prieš 50 dienų),
– 25 dienomis, išdirbus 10 metų (prieš 55 dienas),
– 30 dienų, išdirbus 15 metų (prieš 60 dienų),
– 40 dienų, išdirbus 18 metų (prieš 70 dienų),
– 60 dienų, išdirbus 20 ir daugiau metų (prieš 90 dienų).

Tačiau šalių susitarimu laikotarpis nuo 35 ir 45 dienų gali būti pratęstas iki pusės metų.

Išeitinė išmoka, įskaitant ir tuos atvejus, kai darbo santykiai nutraukiami dėl ekonominių priežasčių (etatų mažinimo arba nutraukus veiklą), priklauso nuo darbo stažo toje darbovietėje:
– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio, jei dirbta mažiausiai 3 metus,
– 2 mėnesių, jei dirbta 5 metus,
– 3 mėnesių, jei dirbta 10 metų,
– 4 mėnesių, jei dirbta 15 metų,
– 5 mėnesių, jei dirbta 20 metų,
– 6 mėnesių, jei dirbta 25 ir daugiau metų.

Vokietijoje atleidžiamas darbuotojas turi būti įspėjamas apie atleidimą mažiausiai prieš 4 savaites. Terminas ilgėja, ilgėjant darbo stažui:
– prieš 1 mėnesį, jei dirbta nuo 2 iki 5 metų,
– prieš 2 mėnesius, jei dirbta nuo 5 iki 8 metų,
– prieš 3 mėnesius, jei dirbta nuo 8 iki 10 metų,
– prieš 4 mėnesius, jei dirbta nuo 10 iki 12 metų,
– prieš 5 mėnesius, jei dirbta nuo 12 iki 15 metų,
– prieš 6 mėnesius, jei dirbta nuo 15 iki 20 metų,
– prieš 7 mėnesius, jei dirbta 20 ir daugiau metų.

Bandomojo laikotarpio metu (iki 6 mėnesių) darbuotojas turi būti įspėjamas prieš 2 savaites.

Šioje valstybėje kiekvienas darbuotojas, atleidžiamas ne dėl savo kaltės, turi teisę gauti išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus, tai yra po 0,5 mėnesio darbo užmokesčio už kiekvienus darbo metus:
– 0,5 mėnesio darbo užmokesčio – už darbą nuo 6 mėnesių iki 1 metų,
– 1 mėnesio darbo užmokestis – už 2 metus darbo,
– 2 mėnesių darbo užmokestis – už 4 metus darbo,
– 5 mėnesių darbo užmokestis – už 10 metų darbo,
– 10 mėnesių darbo užmokestis – už 20 metų darbo.