Pristatant naują dokumentą visuomenei pateikiama klaidinanti informacija

Naujojo socialinio modelio kūrėjai, skubindami profesines sąjungas bei kitus abejojančius greičiau išnagrinėti naująjį Darbo kodeksą (DK), pradeda žongliruoti informacija. Pavyzdžiui, lygindami atleidimo sąlygas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, DK kūrėjai pasako tik dalį tiesos, nutylėdami jiems nepalankius faktus. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad kuo toliau, tuo daugiau įtarimų kelia toks skubėjimas, o paaiškėjus, kad manipuliuojama ir faktais, kyla klausimas: kokia tikroji naujojo dokumento paskirtis? Pigios darbo jėgos šalies įvaizdį keisti „greitai keičiamos” darbo jėgos šalimi?

 „Naujojo Darbo kodekso rengėjai sako, jog Lietuva labai atsilieka net nuo artimiausių kaimynų, nes neva niekur kitur tokios pasenusios tvarkos neliko, tik pas mus, todėl reikia permainų. Bet pakanka pažiūrėti į kaimynines šalis ir iškart matai, kad socialinio modelio projekto kūrėjai pasako ne visą tiesą. Pasirodo, kad visose Baltijos šalyse turime labai panašias sąlygas, tik jos pristatomos skirtingai“, – teigia A. Černiauskas.

 Pavyzdys – išmokų dydžiai atleidžiant darbuotoją. Pagal dabartinę tvarką šalių susitarimu atleisdamas darbuotoją, Lietuvoje darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką, kurios dydis gali svyruoti nuo kelių iki 6 mėnesių atlyginimų dydžio. Naujojo modelio kūrėjai, esą atsižvelgdami į Europos patirtį, siūlo, jog darbdavys mokėtų tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją. Ir viešumoje tikina, kad tokios didelės išmoks nebemoka net latviai su estais.  Tačiau LPSK vadovas sako, jog pakanka pasigilinti ir tampa aišku, kad pristatant Darbo kodeksą Lietuvos dirbantieji viešai apgaudinėjami.

„Latvijos darbdaviai moka keturių mėnesių atlyginimo dydžio išeitines išmokas, Estijoje – vieno, tačiau „pamirštama” pridurti, kad dar dviejų mėnesių mokama iš Bedarbių draudimo fondo, į kurį įmokas moka darbdaviai. Maža to, estai iškart po atleidimo jau gauna bedarbio pašalpas. Pas mus ji pradedama mokėti tik po tiek mėnesių, kelių dydžio buvo išeitinė išmoka. Tai yra, jeigu jūs gaunate trijų mėnesiu išmoką, bedarbio pašalpą gausite tik po trijų mėnesių. Estijoje tokio apribojimo nėra ten mokama ir išmokama, ir pašalpa. Kalbant apie Latvijos darbo kodeksą, ten numatyta, jog norint atleisti profesinės sąjungos narį, reikalingas profesinės sąjungos sutikimas. Ir latviams pritraukti investicijų tokia nuostata netrukdo, – tvirtina Artūras Černiauskas. – Kodėl tuomet, prisidengiant „kitų šalių patirtimi”, mus mėgina įtikinti, kad turime sustabarėjusią sistemą? Nejau norima lietuvius paversti lengviausiai keičiamais darbuotojais Europoje? Kiek tada tokiomis sąlygomis norės dirbti čia, o kiek rinksis emigraciją?”

 

LPSK pirmininkas A. Černiauskas