Kovo 4-6 d. Briuselyje ETUI (European Trade Union Institute) organizavo tarptautinę konferenciją „Moterų sveikata ir darbas“, kurios tikslas buvo pasidalinti žiniomis bei patirtimi apie moterų darbo sąlygas, lyčių lygybės klausimus bei sveikatą.

Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių, tarp jų – ne tik Europos šalių mokslininkai, tyrinėjantys darbo sąlygų ir sveikatos  klausimus, Europos šalių profesinių sąjungų atstovai, Europos saugos ir sveikatos agentūros atsakingi asmenys bei kt.

Konferencijos metu temos: lyčių aspekto integravimas darbo sąlygų ir sveikatos kontekste, darbo organizavimas ir poveikis sveikatai – ar vyrai ir moterys patiria vienodą riziką, lyčių pasiskirstymas darbe, darbo laikas ir sveikata Europoje, chemikalų poveikis moterų sveikatai ir kaip jo išvengti, profesinės rizikos skirtumai tarp vyrų ir moterų, cheminės ir elektromagnetinės rizikos poveikis – moterų krūties vėžio pavyzdžiai ir kt. temos, susijusios su moterų ir vyrų profesinės rizikos ypatumais.

Konferencijos pradžioje Mančesterio universiteto sociologė Colette Fagan apžvelgė Europos darbo sąlygas. Šią apžvalgą Eurofondas (angl. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions) sudaro kas penkerius metus. Ji pabrėžė, kad, 2010 m. duomenimi,s 69 proc. vadybininkų postų atitenka vyrams, o 67 proc. prekybos ir paslaugų sektoriuje dirba moterys. Daugiau kaip 30 proc. Europos šalių moterų dirba ne daugiau kaip 30 valandų per savaitę, o likusį laiką atlieka namų ruošos darbus ir prižiūri vaikus. Pastebėta, kad moterys daugiau kenčia dėl kaulų raumenų sutrikimų, skundžiasi bloga bendra sveikatos būkle, kenčia dėl psichikos sutrikimų.

Moterų psichinės sveikatos klausimus plačiau apžvelgė Kanados Otavos universiteto mokslininkė Katherine Lippel, kuri koordinavo darbo sąlygų, užimtumo ir sveikatos klausimų tyrimus.  Jie parodė, kad moterys daugiau patiria priekabiavimą darbe nei vyrai (17 proc. palyginti su 13 proc.), tai ypač stebima sveikatos ir paslaugų sektoriuje. Katherine Lippel akcentavo, kad egzistuoja problema moterų krūties vėžį pripažinti profesine liga.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros darbuotoja Elke Schneider pastebėjo, kad iki šiol „nematoma“ biologinės ir cheminės rizikos poveikio įtaka moterų darbe.

Dauguma mokslininkų, tyrinėjančių darbo sąlygas ir sveikatos problemas, pastebėjo, kad moterims daugiau nustatoma profesinių ligų, chemikalai, pesticidai lemia ankstyvą moterų menopauzę, mastopatiją, hormoninius sutrikimus. Pastebėta, kad iki šiol dar mažai ištyrinėtas pesticidų poveikis moterų sveikatai; moterys, kurios dirba su pesticidais, gimdo mažesnio svorio naujagimius, o vėliau tiems vaikams būdingas antsvoris. Buvo paminėta, kad bus peržiūrima ES direktyva dėl pesticidų.

 Buvo akcentuojama, kad profesinės sąjungos turėtų būti aktyvesnės ir atsižvelgtų į šiuos tyrimus bei tai akcentuotų kalbantis dėl darbuotojų darbo sąlygų su darbdaviais bei vyriausybėmis. Taigi lyčių lygybės aspekto integravimas į darbo sąlygų, profesinės rizikos vertinimą – tai ateities klausimas, kuris turės būti dar nagrinėjamas.

Dalia Juškevičienė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga