Pirma tema, kurią analizavome su Lygių galimybių ir Vaiko teisių kontroliere Aušrine Burneikiene – „Lygios galimybės bei socialinė politika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“.

Lietuvoje galioja 1998 metų lygių galimybių įstatymas, kuriame yra 13 diskriminacijos rūšių. Lektorė pasakojo apie dažniausiai pasitaikančius ar geriausiai Lietuvoje suprantamus diskriminacijos atvejus.

Diskriminaciją dėl lyties visuomenė suvokia geriausiai, o darbdaviai labiau toleruoja vyrų negalią nei moterų ir t.t.

 

Europos Sąjungoje draudžiama diskriminacija dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, religinių įsitikinimų ir šios direktyvos turi būti perkeltos į Lietuvos įstatymus.

Darbdaviai privalo informuoti darbuotojus ir jų atstovus apie anti diskriminacinius įstatymus.

Krizės metu padaugėjo diskriminacijos atvejų dėl lyties, yra atvejų, kai dėl smurto darbe, nėščios moterys pateko į ligoninę.

 

Daug pažeidimų sveikatos apsaugos sistemoje, rajonuose nėra specialistų. Atrankos kriterijai priimant į darbą: kalbų mokėjimas, šeimos planai, žalingi pomėgiai, reprezentatyvi išvaizda diskriminuoja žmones.

Vaiko priežiūros atostogų metu, darbuotojo atlyginimas – užšaldomas, to neturėtų būti, nes šiuo metu darbuotojas turi teisę į visus kvalifikacijos gerinimo kursus.

Labai dažni diskriminacijos atvejai pastebimi  reklamoje. Lektorė pateikė daug įvairių diskriminacijos pavyzdžių apie kuriuos dažnai net nesusimąstome.

 

Kita mūsų seminaro tema – „Maisto kokybė ir jos poveikis žmogaus organizmui“.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotoja aiškino mums apie maisto priedų kiekį, jų atpažinimą ir kaip jie veikia žmogaus organizmą, pateikė ženklinimo pavyzdžių.

Ekologiški produktai ženklinami LT-EKO-011, yra išskirtinės kokybės, sveiko vaiko skiriamieji produktų ženklai. Negalima žyma – „Natūralus“ produktas, nurodymas, kad maisto papildas gydo kurį nors žmogaus organą. Reikia atkreipti dėmesį į prekės ženklą. Pavyzdžiui, „Obelių aliejus“ – tik pavadinimas, nes nupirktas prekės ženklas, o įmonė seniai neegzistuoja ir todėl reikia skaityti kas gamintojas. Pavadinimas neįpareigoja sudėties.

 

Europos Sąjungos reikalavimai leidžia daug įvairių maisto priedų, bet turi būti informacija ir ją reikia skaityti. Dažnai sunku tai padaryti dėl šrifto dydžio, bet ateinančiais metais įsigalios reikalavimai dėl informacijos ant produktų šrifto dydžio.

Lektorei seminaro dalyvės pateikė daug klausimų, vyko diskusija.

 

Profsąjungų nuomonę apie socialines garantijas Lietuvoje išsakė LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis priminė, kad reikia būti aktyvesniems ir dalyvauti ruošiant įstatymų projektus, reikalinga nuomonė iš įmonių ir organizacijų, kad įstatymai, kurie galios mums visiems, būtų labiau priartinti prie žmogaus.

 

Didelį įspūdį moterims paliko VU dėstytojos ir Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės, humanitarinių mokslų daktarės Margaritos Jankauskaitės paskaitos. Pirmoje jų – „Skirtumus pažyminčios kategorijos ir nelygybės“, M. Jankauskaitė išsamiai paaiškino, kaip atsiranda ir funkcionuoja lyčių skirtumus formuojantys mechanizmai. Kalbėdama apie tai, ji akcentavo, kad asmeninės iniciatyvos nesprendžia struktūrinių problemų, tam reikalingas sutelktumas. Anot lektorės, profsąjungos gali padėti formuoti struktūrą, darančią įtaką pokyčiams visuomenėje. Šioje paskaitoje ji taip pat kalbėjo apie tai, jog daugelis mūsų linkę nuolat vertinti įvairius socialinius dalykus, o tai, pasak profesorės, reiškia, kad sistema mus įtraukia. Turime ir net privalome suabejoti „savaime suprantamomis“ nuostatomis ir čia labai svarbus kritinis mąstymas.

 

Antrojoje paskaitoje – „Tapatybė ir atskirtis“, M. Jankauskaitė iliustratyviai paaiškino, kaip mes, kaip individai, prisidedame prie skirtingo pobūdžio diskriminacijos, atsakė į seminaro dalyvių klausimus. Baigdama pasisakymą, lektorė pareiškė norą tęsti bendradarbiavimą su LPSK moterų centru organizuojant bendrus renginius.

 

 

LPSK moterų centro

pirmininkės pavaduotojos

Nijolė Latauskienė ir

Daiva Atmanavičienė