Įvairūs institutai, ekspertai, specialios valstybės institucijos nuolat tiria šį reiškinį, nagrinėja jo priežastis ir pasekmes ekonomikai. Tačiau yra labai svarbūs ir socialiniai bei kultūriniai dalykai. Taip pat kuriami mitai apie jaunimo (ne)darbą. Štai šių metų birželį „Lietuvos žinios” skelbė straipsnį apie penkis mitus, susijusius su jaunimo nedarbu ES. Labiausiai šokiruojančiu gali būti faktas, jog realiai ieškančių darbo ES yra tik 9,7 proc. jaunų žmonių, o tai daug ma­žiau nei pla­čiai pa­pli­tu­si nuo­mo­nė, jog Eu­ro­po­je dar­bo ne­tu­ri 23,2 proc. jau­nimo. Tokius duomenis pateikia Eurostat.

 

Šis faktas iš esmės griauna mitą, kad reikia dirbtinai kurti jaunimui darbo vietas ir jiems kažkaip specialiai padėti susirasti darbo vietas, nes patys jaunuoliai tiesiog… neieško darbo. Iš čia atsiranda ir dar vienas mitas, kurį ekspertai paneigia, t.y., tikslinės prog­ra­mos – ge­riau­sia prie­mo­nė jau­ni­mo ne­dar­bui ma­žin­ti. Teigiama, kad tiks­li­nės prog­ra­mos daž­nai ne­duo­da jo­kios nau­dos. Pra­de­dant nuo pra­ėju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nio de­šimt­me­čio vi­du­rio, kiek­vie­na Pra­ncū­zi­jos vy­riau­sy­bė ku­ria am­bi­cin­gus pla­nus jau­ni­mo ne­dar­bui ma­žin­ti. Pasak „Lietuvos žinių“ publikacijos, 2009 me­tais pre­zi­den­tas N. Sar­ko­zy sa­kė, kad vy­riau­sy­bė skirs 1,3 mlrd. eu­rų darb­da­viams su­ma­žin­tų mo­kes­čių pa­vi­da­lu, jei šie pri­ims į dar­bą jau­nus žmo­nės. Pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de’as, ku­ris da­bar yra vie­nas iš vi­sos ES jau­ni­mo ne­dar­bo ma­ži­ni­mo prog­ra­mos ini­cia­to­rių, prieš tai bu­vo pa­skel­bęs, kad su­kurs 150 tūkst. dar­bo vie­tų jau­ni­mui, ta­čiau iš tie­sų nie­ko ne­pa­da­rė, o jau­ni­mo ne­dar­bas tik au­go.

 

Todėl Lietuvai pradėjus pirmininkavimą ES, atidžiai sekiau ir mūsų politikų kalbas apie socialinių programų kūrimą, kurios neva turi sumažinti jaunimo nedarbą. Dar vakar savo (t.y. mūsų šalies siūlomą) darbo programą Briuselyje pristatinėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, kuri jau ir anksčiau ne kartą skelbė žinias apie „išskirtinį dėmesį jaunimo nedarbui“. O štai Prezidentė Dalia Grybauskaitė skambiai liepos pradžioje paleido į viešumą žinią „Jaunimo nedarbo mažinimas – Lietuvos pirmininkavimo prioritetas”, kuri štai kaip skambiai pristatoma:

„Daugiamečiame 2014-2020 m. ES biudžete yra numatyti 8 milijardai eurų jaunimo nedarbui mažinti. Lietuvos pirmininkavimo uždavinys, Prezidentės teigimu, užtikrinti, kad jau 2014 m. pradžioje, struktūrinė parama iš naujojo ES biudžeto pasiektų jautriausius regionus, kur jaunimo nedarbas didžiausias ir yra didesnis nei 25 procentai. Todėl būtina laiku pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu dėl sektorinių ES biudžeto programų.“

 

Taigi, gavęs tokią dozę informacijos apie siūlomas programas ir mitus dėl tokių programų efektyvumo, nutariau šią savaitę paviešėti Briuselyje ir jaunimo nedarbo tema pasikalbėti su jauniausia Lietuvoje rinkta europarlamentare Radvile Morkūnaite (29 metai). Ji labai atvirai kalbėjo apie nedarbo problemą ES ir jaunimo požiūrį į darbą.

 

Žinau, kad kelti problemas yra visada lengviau nei jas realiai spręsti. Todėl su malonumu pateikiu ir nuorodą į jauno žmogaus komentarą tema „Kodėl jauni žmonės neturi darbo ir ką daryti, kad tu jį visuomet turėtum”. Šis įrašas man užstrigo ne todėl, kad su daug kuo sutinku. Jis man užstrigo po to, kai radau kito jauno žmogaus viešą prisipažinimą, kad būtent minėtas K. Kuolio įrašas jį įkvėpė pradėti daryti konkretų dalyką.

 

Sėkmės ieškant darbo ir kuriant vertę sau ir visuomenei.

 

Visas komentaro tekstas šia saityno prieiga:

http://dainius.org/2013/07/11/kodel-europieciai-jaunuoliai-nenorinegali-rasti-darbo-dauguma-net-neiesko/

 

 

Dainius Radzevičius

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas