Pasak vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko, pagrindinis projekto tikslas yra sukurti kaip galima piliečiams patogesnį ir paprastesnį būdą pasiekti visas pagalbos ir gelbėjimo tarnybas. “Panevėžiečių iniciatyva labai svarbi, įgyvendinant 16-sios Vyriausybės programos nuostatą dėl greitosios dispečerinių integravimo į Bendrąjį pagalbos centrą. Tikiu, kad nauja sistema yra patogesnė ir efektyvesnė už ankstesnę, ir žmonės tai greitai priims“, – sako ministras. 

 

„Žingsnis po žingsnio sveikatos apsaugoje atkuriame sistemą, grįstą bendradarbiavimu, išteklių sujungimu ir technologijų panaudojimu. Esu tikras, kad naujausių technologijų diegimas – ne išlaidos, o investicijos. Sieksiu ir toliau didinti investavimą į modernią sveikatos apsaugos sistemą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

 

„Centralizuotos dispečerinės darbui organizuoti naudojame skaitmeninio ryšio priemones, veikiančias VRM TETRA tinkle bei BPC naudojamą programinę informacinę sistemą“, – pasakojo VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ direktorius Vilius Mitka. Kitų didžiųjų šalies miestų greitosios medicinos pagalbos įstaigos naudoja kitokias priemones.

 

Skambinančiojo buvimo vietos nustatymo funkciją greitosios medicinos pagalbos specialistai įvardija kaip gyvybiškai svarbią, nes ji įgalina operatyviau suteikti pagalbą: net dispečeris mato skambinančiojo buvimo vietą, gali maksimaliai valdyti situaciją ir padėti pagalbos prašančiajam net ir tuo atveju, kai žmogus tiesiog nežino, ar negali apibūdinti savo buvimo vietos. Tai ypač aktualu rajonų savivaldybėse. 

 

Kitas analogų tarp Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų kol kas neturinčios sistemos privalumas – piktybinių ir melagingų skambučių prevencija, nes dispečeris tiesiog kompiuterio ekrane mato skambinančiojo adresą, koordinates.

 

VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ ne kartą teko kreiptis į pareigūnus dėl piktybinių asmenų, kurie skambina greitosios medicinos pagalbos numeriais dėl pramogos, ir trukdo darbą. Pavyzdžiui, paskambinęs asmuo leidžia į kriuksėjimą panašius garsus, ir iš to paties numerio per parą skambina 68 kartus. Policijai sudėtinga identifikuoti trukdantį asmenį tik pagal pateiktą telefono numerį, tačiau dabar tokio pobūdžio trukdymų turėtų sumažėti, nes dispečeris mato skambinančiojo buveinę ekrane ir gali iš karto informuoti policiją.

 

Beveik metus veikianti Panevėžio regioninė dispečerinė priima ir perduoda būtinosios pagalbos kvietimus Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio bei Panevėžio rajonuose veikiančių sveikatos priežiūros centrų greitosios medicinos pagalbos brigadoms. Kokybiškam ir operatyviam regioninės dispečerinės darbui užtikrinti įstaiga sėkmingai naudoja BPC programinę įrangą bei VRM  TETRA skaitmeninį radijo ryšį. Šis ryšys be trukdžių funkcionuoja visoje Lietuvoje. Ryšio pagalba dispečerės gali priimti greitosios medicinos pagalbos kvietimus, juos perduoti artimiausiai laisvai, atitinkamo pasirengimo lygio greitosios medicinos pagalbos brigadai. Kadangi šią ryšio sistemą naudojasi visos VRM pavaldžios tarnybos (policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnybą, valstybės sienos apsaugos tarnyba, BPC ir t.t.), esant poreikiui (pvz. įvykus didesnio masto nelaimei) visos šios tarnybos ir GMP gali komunikuoti tarpusavyje ir derinti veiksmus teikiant pagalbą.

 

Kvalifikuoti Panevėžio regioninės dispečerinės darbuotojai turi galimybę matyti greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių buvimo vietas bei brigadų statusus (išvykusi, vyksta į kvietimą ir kt.) visame Panevėžio regione, parenka iškvietimo skubumo kategoriją, operatyviai perduoda kvietimus GMP brigadoms bei konsultuoja kvietėją iki atvykstant pagalbai.

 

Kol kas įdiegta tik dalis numatytos sistemos. Vykdomas tolesnis vieningos sistemos diegimas, leisiantis automatizuotai perduoti GMP brigadai kvietimo formą, tuo palengvinant kvietimo priėmimą ir pagreitinant brigadų išsiuntimą. Duomenys bus perduodami į GMP automobilyje sumontuotą įrangą ir vairuotojas pagal pateiktas rekomendacijas galės pasirinkti optimaliausią maršrutą, kad kuo greičiau pasiektų asmenį, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba. Kita sistemos dalis dispečeriui pateiks tvarką, kaip valdyti konkrečią situaciją.

 

Kvietimo informacija ir informacija apie GMP brigados statusą kol kas perduodama balsu, naudojantis mobiliaisiais radijo ryšio terminalais. Siekiama kvietimo informaciją perdavinėti tekstiniais pranešimais: kvietimą priėmusi GMP brigada nedelsiant gali išvykti pas pacientą, o visą reikalingą informaciją gautų į GMP automobilyje įmontuotą įrangą. Taip pat siekiama įdiegti automatinę GMP brigadų statusų valdymo sistemą (vieno klavišo paspaudimu pakeičiama GMP brigados būsena). Lygiagrečiai būtų diegiama automatinė GMP brigadų parinkimo sistema, kuri parinktų artimiausiai paciento esančią GMP brigadą, kuri vyktų į kvietimą ne spindulio principu, o pagal realų nuvykimo pas pacientą kelią.

 

Andriaus Repšio nuotr.

1.      Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis tapo pirmąja šalyje greitosios medicinos pagalbos įstaiga, prisijungusia prie sistemos, nustatančios ne tik skambinančiojo telefono numerį, bet ir kvietėjo buvimo vietą.

2.      Dispečeris tiesiog kompiuterio ekrane mato skambinančiojo adresą, koordinates. Nuotraukoje kairėje – Vilius Mitka, dešinėje –  dispečerė Romualda Kropienė.

 

 

 

 

 

 

Papildoma informacija:

VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ direktorius Vilius Mitka, tel. 8 698 45177

El. p. juriste@pangreitoji.lt