Šis dokumentas patvirtintas ir ETUCE komiteto posėdyje spalio 8-9 d.

Švietimo profesinės sąjungos, atstovaujančios ankstyvąjį ugdymo sektorių, pradinį ir vidurinį ugdymą, profesinio švietimo ir mokymo ir aukštojo mokslo sektorius, viso 31 organizacija, 15 ES ir 2 ES nepriklausančių šalių, nuo 2012 m. birželio 15 d. iki liepos 11 d. atsakė į mini apklausas. Lietuvos situaciją pristatė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė T. Babrauskienė.

Tyrimo rezultatų analizė jau yra prieinama: http://etuce.homestead.com/Publications_2012/Results_of_ETUCE_Minisurvey_on_Crisis_effecting_teacher_education_.pdf. 

Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių ES valstybių narių švietimo profesinių sąjungų atsakė, kad pirminis ir tęstinis mokytojų švietimas yra valstybės finansuojamas, todėl sumažintas valstybės biudžeto finansavimas švietimui turi neigiamą poveikį pradiniam mokytojų rengimui ir tęstiniam profesiniam tobulinimui.

Remiantis tyrimu paaiškėjo, kad ekonominė krizė neigiamai paveikė mokytojų rengimą ir profesinį tobulinimąsi, kas, be abejo, turės įtakos mokymo ir švietimo kokybei. Siekiant atsigauti po krizės, labai svarbu, kad vyriausybės užtikrintų viešąsias investicijas į aukštos kokybės švietimą visiems, ypač į tvarų aukštos kokybės mokytojų rengimą ir mokymą.

Galime kalbėti apie švietimą koncepcijų, teisėkūros, politikos ar mokslinių tyrimų lygmenimis, bet galiausiai – mokytojas klasėje yra tas, kuris turi kokybiškai ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Būtent investicijos į mokytojų rengimą ir profesinį tobulinimą, o taip pat į darbo sąlygas yra svarbiausias veiksnys, norint užtikrinti mokymo kokybę. 

Mokytojų pradinio profesinio mokymo, supažindinimo su darbu ir profesinio tobulinimosi etapai turi būti glaudžiai susieti, turi būti sukurta darni mokytojų mokymosi ir tobulinimosi sistema. Lietuvoje, deja, tokios sistemos nėra, bet ji galėjo atsirasti, jei tam būtų skirtas pakankamas dėmesys ir finansavimas.

Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO) švietimo ekspertai dar 2002 metų Lietuvos švietimo politikos apžvalgoje pažymėjo lėtą pedagogų rengimo pertvarką Lietuvoje. Dėl to, jų manymu, pedagogai nepakankamai parengiami švietimo kaitai. Po dešimties metų Švietimo ir mokslo ministerija, kaip pedagogų rengimo užsakovė, kuriai EBPO nurodė stiprinti savo įtaką keliant pedagogų rengimo kokybę, pagaliau pasiūlė šią vasarą patvirtintoje Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijoje „šiuolaikinę kvalifikacijos tobulinimo sampratą“, kuri galbūt padėtų sukurti nuoseklią kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Tačiau, jau dabar galima teigti, jog eilinį kartą 2013 m. biudžete numatytas švietimo sektoriaus išlaidų (išlaidomis mūsų Vyriausybė vadina investicijas į švietimą) mažinimas neleis užtikrinti Lietuvos mokytojams naujų galimybių ir net teisių, kurias numato ši koncepcija: pvz., teisę periodiškai gauti iki vienerių metų trukmės kvalifikacijos tobulinimo stažuotę, jos metu neprarasti gaunamo atlyginimo, teisę į stažuotes Lietuvos ar užsienio švietimo įstaigose ir akademines studijas.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga dar kartą primena politikams, kad tolesnė Lietuvos ekonominė pažanga, kurią lemia švietimo pažanga ir ugdymo kokybė, labai priklausys nuo mokytojų pasirengimo dirbti naujomis sąlygomis, todėl pedagogų rengimo ir tobulinimosi sistema Lietuvoje turi būti iš esmės pakeista ir praktiškai pritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms. Bet koks beatodairiškas valstybės švietimo sektoriaus finansavimo mažinimas neleis užtikrinti šių pokyčių, kas turės neigiamą poveikį šalies augimo perspektyvos aspektu.

Tatjana Babrauskienė

LŠPS tarptautinė sekretorė