Mokesčių slėpimas – žala valstybei ir visuomenei

Nuslėpti mokesčiai siekia per 204 mln. litų   


Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovo spaudai Dariaus Buto teigimu, praeitais metais VMI po mokestinių tyrimų ir patikrinimų priskaičiavo mokesčių, baudų ir delspinigių įmonėms beveik 97 mln. litų, gyventojams – apie 35 mln. litų. Iš viso 2011 metais nustatyta per 204 mln. litų nuslėptų mokesčių, baudų ir delspinigių.


Didžiausia žala valstybei padaroma dėl tokių šešėlinės ekonomikos reiškinių, kaip realizacinių pajamų neapskaitymas, neregistruotos veiklos vykdymas, kontrabanda ir nelegali prekių apyvarta, darbo užmokesčio mokėjimas „vokeliuose“ ir nelegalus darbas. Nedrausmingi mokesčių mokėtojai vengia mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir pelno mokestį.  


Dėl didelės šešėlinės ekonomikos VMI daug dėmesio skiria keleivių vežimo, taksi, vaisių, daržovių ir gėlių prekybos, apgyvendinimo, grybų supirkimo ir viešojo maitinimo paslaugų tikrinimui. Naudotų automobilių prekybos bei jų remonto paslaugų ir statybų veikla užsiimančių subjektų šešėlinė ekonomika taip pat yra nemaža.


Pasak D. Buto, nesąžiningas mokesčių mokėtojas po patikrinimo privalo sumokėti visus nuslėptus mokesčius, jam gali būti taikoma iki 50 proc. nuslėptų mokesčių sumos bauda.


 


VMI priemonės visuomenei padeda kovoti  su „šešėliu“


Prieš šešerius metus Valstybinė mokesčių inspekcija sukūrė trumpąjį pasitikėjimo numerį 1882, kuriuo paskambinus galima pranešti apie atlyginimus vokeliuose, kitus finansinius pažeidimus. Tokį pranešimą atsiųsti galima ir užpildę e.anketą. Šios priemonės per šešerius metus valstybei „grąžino“ per 55 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Daugiausiai pranešimų buvo gauta dėl pažeidimų pramonės, prekybos, pramogų ir viešojo maitinimo sektoriuose, o mažiausiai dėl ūkio subjektų, vykdančių finansų, draudimo, nekilnojamojo turto veiklą ir užsiimančių degalų prekyba.


Mokesčių mokėtojams pristatoma ir nauja paslauga –– programėlė išmaniesiems telefonams „Pranešk“. Šia paslauga gali naudotis šalies gyventojai, norintys pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie „vokeliuose“ mokamus atlyginimus, kvito neišdavimą, nelegalų darbą ir kitus mokesčių pažeidimus. 


„Sukurti šiuolaikinę informavimo priemonę VMI paskatino pokriziniu laikotarpiu nuosekliai didėjantis VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gaunamų pranešimų skaičius, auganti išmaniųjų telefonų rinka, didėjantis VMI klientų IT raštingumas. Įvertinę jau 6 metus veikiančio pasitikėjimo telefono naudą, tikimės, kad ir programėle „Pranešk“ pateikta informacija padės biudžetui sugrąžinti milijonus nuslėptų mokesčių“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.


Programėlė „Pranešk“ skirta išmaniesiems telefonams su „Android“ operacine sistema ir „Apple iPhone“ telefonams, kurių pagalba gyventojai gali pranešti apie pastebėtus mokesčių įstatymų pažeidimus, pridėdami nuotraukas, vaizdo įrašus ar garso takelius, fiksuodami pažeidimų padarymo vietą.


 


Operatyvus patikrinimas – greitas būdas surasti nuslėptus mokesčius


VMI vis daugiau atlieka operatyvių mokestinių patikrinimų. Pasak VMI atstovo, operatyvus patikrinimas yra mažiausiai laiko sąnaudų reikalaujanti mokestinio patikrinimo rūšis, kurio metu paprastai yra išsiaiškinami tik konkretūs klausimai, į kuriuos atkreipė dėmesį mokesčių administratorius. Per 2012 metų pirmą ketvirtį atlikti 4546 operatyvūs patikrinimai, už nustatytus pažeidimus atsakingiems darbuotojams surašyti 1349 administracinio teisės pažeidimo protokolai. 


Pastaruoju metu VMI aiškinasi piktnaudžiavimo atvejus, kai įmonės, mokėdamos atlyginimo „minimumą“, galimai slepia mokesčius, dalį darbo užmokesčio mokėdamos neapskaitytomis lėšomis „vokeliuose“. VMI parengė ir išsiuntė beveik 5 tūkst. mokesčių slėpimu įtartų įmonių klausimynus, kuriuose, atsakydamos į klausimus, įmonės turės paaiškinti ar nebando slėpti mokesčių, įdarbindamos darbuotojus ne pilnai darbo dienai ar mokėdamos už paslaugas individualia veikla besiverčiantiems gyventojams.


 


Siūlomos priemonės kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu 


Europos Sąjungos šalyse narėse šešėlinė ekonomika vidutiniškai sudaro beveik vieną penktadalį BVP, iš viso apie 2 trilijonus eurų. Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje vertinamas 29 proc. BVP. Tai trečias pagal dydį rodiklis ES po Bulgarijos ir Rumunijos. Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje tik šiek tiek skiriasi nuo Estijos (28,6 proc. BVP) ir Latvijos (26,5 proc. BVP).


Birželio mėnesį Europos Komisija (EK) pasiūlė konkrečias priemones, kurios padėtų Europos Sąjungoje geriau kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Siūloma nustatyti būtinąsias ES sankcijas už mokestinius nusikaltimus, sukurti naują tarpvalstybinį mokesčių mokėtojo kodą, pagal kurį kiekvienas mokesčių mokėtojas galėtų būti identifikuojamas visoje ES.  


Už mokesčius, muitų sąjungą, kovą su sukčiavimu ir auditą atsakingas EK narys Algirdas Šemeta sakė: „Neapgaudinėkime savęs – tie, kas slepia mokesčius, vagia iš paprastų piliečių kišenės ir iš valstybių narių atima taip reikalingas pajamas. Jei norime turėti sąžiningą ir veiksmingą mokesčių sistemą, tokiai veiklai privalome užkirsti kelią. Politinės valios siekti šio tikslo netrūksta. Dabar metas pereiti prie veiksmų. Kaip 27 valstybių sąjunga turime didelį privalumą – mūsų daug. Jei veiksime kaip komanda ir turėsime bendrą strategiją, pajėgsime įveikti sukčius bei tuos, kas slepia mokesčius. Galėsime susigrąžinti didžiules mums visiems priklausančias sumas.“   


 


 


EIP komandos informacija


www.europosistorijos.lt