2011 m. birželio13 d. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą dėl dviejų jos valdomų įmonių „Vilniaus troleibusai“ ir „Vilniaus autobusai“ sujungimo į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. 2010 m. troleibusų parkas turėjo apie 7,7 mln., autobusų parkas – 13,6 mln. litų skolų, o jų sujungimas, pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, turėjo išgelbėti įmones nuo galimo bankroto. Tiesa, ieškodama taupymo būdų miesto valdžia net užsiminė apie tai, kad UAB „Vilniaus troleibusai“ turi priedą – savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“, kurios išlaikymas bendrovei papildomai kainavo apie 0,5 mln. litų kiekvieną mėnesį.
Tik atsigavęs troleibusų parkas vėl įstumtas į prarają
Iki sujungimo troleibusų parkas veikė efektyviai, jau 2011 m. liepos mėnesį UAB „Vilniaus troleibusai“ finansinė būklė beveik pasiekė stabilumo ir rentabilumo ribą. Bendrovės vadovo Vidmanto Romualdo Striškos dėka buvo išgelbėta ant bankroto ribos atsidūrusi įmonė. Deja, sujungus abi įmones ir vadovavimą perėmus vadovams iš UAB „Vilniaus autobusai“ per pusę metų laimėjimai sėkmingai buvo sunaikinti. Gal kažkam ir buvo naudingas dviejų įmonių sujungimas, tačiau tik ne troleibusų parkui.
Kaip gi gyvena jis šiandien? Milijoninės skolos, eilinis etatų mažinimas, nauji vadovai, kurių kvalifikacija neatitinka „Vilniaus troleibusų“ darbo specifikos, nors jų atlyginimai taupymo fone neatrodo labai kuklūs. Pagaliau – psichologinė įtampa kolektyve dėl darbuotojų atleidimų ir neaiškios ateities.
Dar 2012 m. pradžioje Vilniaus meras A. Zuokas žiniasklaidai teigė, kad „troleibusas yra pasenusi transporto priemonė ir jo reikia atsikratyti“. Tokie ir panašūs miesto valdžios atstovų pareiškimai neleidžia ramiai miegoti 1055 darbuotojams, iš jų – 559 troleibusų vairuotojams, kurie bijo likti be darbo. Bendrovės generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio pažadai, kad troleibusų vairuotojai esą bus perkvalifikuoti vairuoti autobusus kelia daug klausimų, neaiškumų ir abejonių.
Pastarąjį pusmetį troleibusų prastovų skaičius padidėjo dvigubai. Daugumai troleibusų po 20 metų, suprantama, kad tokioms transporto priemonėms reikalingas arba kapitalinis remontas, arba parko atnaujinimas. Planinio kapitalinio remonto nutarta nedaryti. Atsarginės detalės neperkamos, o jeigu kokių ir įsigyjama, tai nėra kam su jomis dirbti, nes naikinami troleibusus remontavusių darbuotojų etatai.
Išsekino eksperimentai
Nepriklausomų ekspertų paskaičiavimais, autobusų eksploatacijos išlaidos yra 30 proc. didesnės negu troleibusų. Dėl to troleibusas yra ekonomiškesnė transporto priemonė, jau nekalbant apie tai, kad jis dar ir ekologiškas. Nepaisant to, troleibusų parkas naikinamas tyčia.
Pabaigos pradžia prasidėjo įvedus naują keleivių įlaipinimo tvarką – per priekines duris. Motyvu tam buvo siekis surinkti daugiau lėšų. Vairuotojai dirbo papildomą darbą (tikrino keleivių bilietus), už kurį jiems nebuvo sumokėta. Praėjus metams, pasikeitus merui „paaiškėjo“, jog nauja tvarka nepasiteisino. Neapgalvotas savivaldybės tarybos sprendimas skolose skęstančiai bendrovei kainavo apie 250 tūkst. litų papildomai, tačiau niekas už tai nebuvo patrauktas atsakomybėn. Tai buvo pirmas žingsnis link bedugnės.
Tiesa, 2011 m. per visą Lietuvą nuskambėjo, kad mūsų šalyje bus gaminami nauji troleibusai „lietuvišku“ pavadinimu „Amber“. Pagamino visus du, po to buvo nutarta, kad daugiau nebus. Įtariame, kad Europos Sąjungos lėšų buvo skirta daugiau nei dvejų troleibusų surinkimui, jei taip, retoriškai klausiame: „Kur pinigai?“.
Dar apie pinigus
Norime priminti, kad 140 milijonų litų, kuriuos Europos Komisija (remdamasi 2007–2013 m. patvirtinta Sanglaudos skatinimo veiksmų programa) 2007 m. liepos 30-ąją nusprendė skirti viešojo keleivinio transporto parkui atnaujinti, vežėjai taip ir nesulaukė. Projekto svarstymas nuolatos strigo, o po to milijonus, kaip nesugebėtus laiku įsisavinti, nutarta pervesti namų renovacijos fondui finansuoti.
2009-ųjų kovo 4 d. Vyriausybė priėmė nutarimą atiduoti pinigus Ūkio ministerijai. Kaip pasirodė jau netrukus, ji šių lėšų taip pat nesugebėjo įsisavinti – panacėja ir kone vieninteliu išsigelbėjimu nuo krizės valdininkų laikyta namų renovavimo programa taip ir nepajudėjo iš mirties taško.
ES lėšos buvo skirtos ne tik autobusų bei troleibusų parkams atnaujinti – už šiuos pinigus buvo numatyta remti net keletą veiklų: gatvių dalims, skirtoms viešojo transporto judėjimui, rekonstruoti; miesto viešųjų dviračių sistemai, skirtai viešojo susisiekimo reikmėms, įrengti; naujoms troleibusų kontaktinio tinklo linijoms tiesti; įsigyti ekologiškoms viešojo transporto priemonėms; automobilių ir dviračių parkavimo aikštelėms, skirtoms persėsti į viešojo transporto priemones, įrengti; geležinkelio ir kelių keleivinių viešojo transporto priemones pritaikyti dviračiams gabenti.
Ekologiški nuo šiol tik autobusai
Remiantis Susisiekimo ministerijos informacija (2012-03-15 raštas Nr. 2- 1268 (42) “Dėl Europos Sąjungos paramos Vilniaus miesto savivaldybės viešojo transporto projektams”), „Susisiekimo ministerijos administruojamos Lietuvos 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto “Aplinka ir darnius vystymasis” VP3-3-SM-01-V priemonės “Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra” lėšomis remiami tie su troleibusais susiję projektai, kuriuose yra numatytos troleibusų įsigijimo, naujų troleibusų kontaktinio tinklo linijų tiesimo veiklos. Priemonei įgyvendinti numatyti 75,4 mln. litų jau yra paskirstyti į projektų sąrašą įtrauktiems projektams. Iš jų 23,6 mln. litų planuojama skirti Vilniaus miesto savivaldybės pasiūlytiems projektams, skirtiems įsigyti ekologiškas viešojo transporto priemones.
Atėjus naujam generaliniam direktoriui ekologiškais dabar laikomi dujiniai autobusai, o apie troleibusus net nekalbama.
Iš viso troleibusams pirkti buvo skirta keturiolika milijonų 300 tūkst. litų. Čekų pasiūlyta kaina miestui pasirodė gerokai per didelė – norint įsigyti numatytuosius trylika troleibusų, būtų tekę pridėti gerokai savivaldybės ar bendrovės lėšų. „Apskaičiuota, kad už tuos pačius pinigus sostinei būtų galima nupirkti devyniolika naujų suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis (pagal www.ebus.lt).
Reikalavimai
Šiuo metu padėtis ir troleibusų, ir autobusų parkuose yra kritiška: savivaldybė nuolat nepakankamai finansuoja viešąjį transportą; trūksta būtinų transporto priemonių ir jų dalių bei medžiagų, siekiant užtikrinti kokybišką keleivių aptarnavimą ir autobusų ir troleibusų parko darbą;
nevykdoma Vilniaus viešojo transporto įmonėje veikiančios kolektyvinės sutarties kai kurios normos; prasta viešojo transporto priemonių techninė būklė, kuri gresia eismo saugumui.
Visos aukščiau išvardintos problemos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšmingos, tačiau dėmesio stoka joms gali sukelti dešimtmečius formuoto sostinės viešojo transporto sistemos nuosmukį. Jei nieko nebus daroma šiandien, netrukus galime nebeturėti prieinamo viešojo transporto, kuris atlieka ir socialinę funkciją, ir formuoja Vilniaus miesto, kaip Europos valstybės sostinės įvaizdį. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl šiai problemai valdžios institucijos neskiria dėmesio.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą situaciją Naujoji profesinė sąjunga reikalauja:
– atsisakyti ketinimu panaikinti ekologišką transportą – troleibusą;
– skirti papildomų lėšų ne tik autobusų, bet ir troleibusų parkui atnaujinti, bei pirkti atsarginėms detalėms, kitaip kils pavojus eismo saugumui ir keleivių sveikatai;
– siekiant užtikrinti viešojo transporto patrauklumą atstatyti panaikintas A-juostas viešajam transportui ir padidinti jų skaičių;
– peržiūrėti lėšų paskirsimą autobusų ir troleibusų parkams įsigyti naujoms transporto priemonėms;
išsaugoti tą transportą, kurį turime, o ne kurti abejotinus planus.
Kolektyvinis ginčas
Informuojame, kad šiuo metu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veikiančios profesinės sąjungos iškėlusios kolektyvinį darbo ginčą dėl papildomo atlyginimo už 2009-2011 m. ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Įtariame, kad skleisdami gandus apie troleibusų naikinimą savivaldybės atstovai daro psichologinį spaudimą darbuotojų kolektyvui, kas jiems atstovaujančios profsąjungos nusileistų taikinimo komisijos posėdžiuose.
Naujosios profesinės sąjungos
pirmininkė Alina Ryžinskaja
