„Mūsų profesinių sąjungų konfederacijos nuomone, LLRI manipuliuoja tiesiog žmonių nežinojimu (…) ir žmonės, kai jiems į galvą nuolat kemšamos tos liberalios idėjos, galvoja, kad čia jų tokia lemtis, toks kryžius”, – penktadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
Pasak jos, konferenciją išprovokavo LLRI praėjusią savaitę paskelbti teiginiai, kad reikia liberalizuoti darbo santykius, taip pat pranešimas, kad Lietuva, reitinguojant šalis atskirai pagal darbo santykių reguliavimą, yra 127-ta iš 183 valstybių.
„Pačių instituto darbuotojų yra paskaičiuota kažkokia mistinė Lietuvos 127 vieta pagal darbo santykius, nors pats Pasaulio bankas, kuris skaičiuoja šitą indeksą („Doing Business” – BNS), pagal tą indeksą Lietuva užima 27 vietą iš 180 pasaulio šalių”, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Darbo ir socialinių rinkos tyrimų instituto atstovė Inga Blažienė.
Ji vėliau BNS paaiškino, kad Pasaulio banko ir LLRI reitingai yra skirtingi. I.Blažienė teigė labiau linkusi pasitikėti Pasaulio banko, kuris į reitingą neįtraukia darbo santykių lankstumo kriterijaus, metodika, o ne LLRI sudarytu darbo santykių lankstumo reitingu.
„Aš galiu remtis tais pasaulyje pripažintais specialistais, ekspertais, kurie skaičiuoja ir skelbia tuos indeksus.(…) Kaip LLRI vienas specialistas paskaičiuoja Afrikos darbo santykių lankstumą, aš tikrai nežinau, net nežinau, kaip tas indeksas buvo apskaičiuotas”, – BNS sakė I.Blažienė.
Spaudos konferencijoje ji aiškino, kad LLRI lygina Lietuvos ir Danijos darbo kodeksus, teigdamas, kad liberalesni darbo santykiai Danijoje daro įtakos geresniems ekonominiams rezultatams, tačiau visuomenei nepasako svarbiausių skirtumų tarp šių valstybių.
„Danijoje nėra tokio Darbo kodekso, kaip Lietuvoje (…), nes 70 proc. dirbančiųjų yra profsąjungų nariai, o 80 proc. darbuotojų su darbdaviais sudaro kolektyvines sutartis”, – teigė I.Blažienė. Anot jos, kolektyvinės darbo sutartys numato išsamius darbuotojo ir darbdavio santykius, todėl Darbo kodeksas gali būti liberalesnis.
Profsąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas aiškino, kad formaliai Vakarų Europoje valstybės darbo santykius reguliuoja mažiau, tačiau taip yra todėl, kad jos išvystė kitokį darbo modelį. Darbo santykiai tose šalyse paprastai yra reguliuojami kolektyvinėmis sutartimis.
Pasak jo, teiginys, kad Lietuvos Darbo kodeksas yra nelankstus, skamba keistai, nes jis taip pat sudaro galimybę pasirašyti kolektyvines sutartis.
„Beveik trečdalis Darbo kodekso straipsnių nukreipia klausimus spręsti per kolektyvines sutartis. Tačiau kolektyvinės sutartys nėra sudaromos – yra reiškiamos pretenzijos, kad štai terminuotos darbo sutartys labai griežtai reguliuojamos (…), bet yra sąlyga, kad jeigu norite pasilengvinti, sudarykite kolektyvines sutartis ir ten nusistatykite, kokias norite sąlygas”, – sakė N. Kasiliauskas.
Šią savaitę LLRI atstovai išsakė nuomonę, kad griežtai reguliuojami darbo santykiai stabdo nedarbo mažėjimą bei mažina Lietuvos konkurencingumą.
Praėjusį mėnesį instituto paskelbtoje darbo santykių reguliavimo Lietuvoje ir Danijoje analizėje teigiama, kad “palyginus siūlomas Darbo kodekso nuostatas su Danijos darbo santykius reguliuojančiais pagrindiniais aktais, matome, kad dauguma pakeitimų atspindi Europos praktikoje egzistuojančius darbo santykius”.
Vyriausybė Seimui birželio pabaigoje pateikė Darbo kodekso pataisas, kuriomis ketinama išplėsti terminuotų darbo sutarčių galimybes, sumažinti išeitines išmokas. Ketinama nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), kuri šiuo metu yra 28 kalendorinės dienos.
Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą maksimalų laiką siūloma sutrumpinti nuo 4 iki 3 mėnesių, o maksimalų išeitinių išmokų dydį, kuris šiuo metu siekia 6 vidutinius mėnesio atlyginimus, – mažinti iki 4 mėnesių.
Siūloma nustatyti, kad kasdieninė darbo laiko trukmė vidutiniškai negali viršyti 8 valandų, tačiau darbo savaitės laikas nesikeistų ir toliau būtų 40 valandų. Tai leistų darbuotojams vienomis dienomis padirbėti ilgiau nei valandas, o kitomis dienomis darbo laiką susimažinti.
Profesinės sąjungos Trišalėje taryboje nepritarė Vyriausybės siūlymams dėl naujos atostogų skaičiavimo tvarkos.
Europos Komisija birželio mėnesį parengtose išvadose Lietuva raginama liberalizuoti darbo santykius.
Pernai Pasaulio banko reitinge „Doing Business”, kuris parodo tinkamiausias verslui šalis, Lietuva iš 25-osios nukrito į 27 vietą tarp 183 pasaulio valstybių. Tarp 27-ių Europos Sąjungos valstybių Lietuvai teko 9-oji vieta. Lietuva aplenkė Belgiją, Prancūziją, Portugaliją, Nyderlandus, Austriją ir kitas ES šalis. Aukštesnį nei Lietuva, be kaimyninių Latvijos ir Estijos, įvertinimą gavo Danija, Jungtinė Karalystė, Airija, Suomija, Švedija, Vokietija.
Šaltinis:
http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=59152857#ixzz21QwBUOld
DELFI
