Darbo kodekso pasaka be galo

Vyriausybė, nusivylusi derybomis Trišalėje taryboje ir nesulaukusi profsąjungų pritarimo, suskubo atnešti visą DK pakeitimų paketą į Seimą. Pradėjęs narplioti šį gerokai supainiotą mazgą, šalies parlamentas iki rudens verdikto paskelbti, ko gero, nebespės.


 Premjeras Andrius Kubilius, ragindamas kuo greičiau įteisinti DK pataisas ir liberalizuoti darbo santykius, aiškina, kad tik jos padės sumažinti nedarbą, nes paskatins darbdavius kurti naujas darbo vietas, drąsiau priimti darbuotojus ir pan.


Profsąjungos traukia kitą argumentą – nedarbui mažinti yra ir kitų svertų, pvz., mokestinė politika. Gražina Gruzdienė, Lietuvos maistininkų profsąjungų vadovė, tikina, kad nemažai klausimų galima išspręsti per sektorines sutartis, tačiau ši Vyriausybė nieko nepadarė, kad jos atsirastų. Profsąjungų atstovai aiškina, kad tokios DK pataisos, kurias siūlo Vyriausybė, užprogramuoja darbuotojus būti beteisiais samdiniais. Beje, tokioms pataisoms pritaria toli gražu ir ne visi darbdaviai.


Algirdas Sysas, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys, aiškina, kad DK apskritai nereikia judinti, pasak jo, dabar galiojantis įstatymas numato daugelį priemonių ir sąlygų, kurių nori Lietuvos verslininkai. Problema tik ta, kad jie nežino visų šiame įstatyme įteisintų darbo santykių formų ir jomis nesinaudoja.


Trišalėje taryboje savo tiesas ginančios pusės turi svarių argumentų: darbdaviai nori laisvesnių rankų, darbuotojai – neprarasti turimų garantijų, Vyriausybė svajoja apie naujas darbo vietas. Tačiau vargu ar darbdavys sukurs daugiau darbo vietų, jei įstatymas, pvz., palengvins tėvų, turinčių mažamečių vaikų, atleidimą ir pan. Kalbėdama apie darbo santykių lankstumą, Vyriausybė nė žodžiu neužsimena apie saugumą – nėra kompleksinio priemonių paketo, t. y. neįvardinta nė viena priemonė, numatanti, ką valstybė darys su atleistais darbuotojais.


O juk jie bus jai papildoma našta… Pvz., Danijoje ir Nyderlanduose skiriamos milžiniškos lėšos aktyviam ir pasyviam darbo vietų kūrimui. O Lietuvoje ir premjeras, ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas panacėja laiko DK pataisas, vien kurių įteisinimas padarytų stebuklą darbo rinkoje. Pagal emigruojančių žmonių skaičių esame ES lyderiai. Pirmaujame ir dar vienoje rungtyje – niekur ES nėra tiek žmonių, gaunančių minimalų mėnesinį atlyginimą, Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 16%.


VŽ mano, kad yra pernelyg neatsakinga teigti, jog tik DK pataisos padės sumažinti nedarbą Lietuvoje. Juolab kad kai kurios nuostatos prieštarauja rekomendacijoms, kurias Europos Komisija baltojoje knygoje pateikė Lietuvai. Pvz., priėmusi sprendimą ilginti pensinį amžių, Vyriausybė nenumatė jokių priemonių, kaip vyresnius žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje. Lietuvai taip pat siūloma apriboti žmonėms galimybę anksčiau išeiti į pensiją.


Tad norint sumažinti nedarbą reikia galvoti, kaip paskatinti verslą kurti naujas darbo vietas. O tam reikia augančios ekonomikos, palankių sąlygų verslui steigti ir plėtoti. Vadinasi, reikia ir sparčiai mažėjančios biurokratinės naštos, ir prognozuojamos mokesčių politikos, ir atsakingo politikų požiūrio į savo pažadus, kurių vėl nestokos rinkimų kampanijos šūkiai.


 


 


„Verslo žinios“



Plačiau: http://vz.lt/opinion/2012/6/29/darbo-kodekso-pasaka-be-galo#ixzz1z9y96cHd