Lietuvos švietimo profesinės sąjungos bei kitų organizacijų atstovams per tris derybinius susitikimus su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais bei koncepcijos autoriais pavyko pasiekti, kad mokytojų kvalifikacijos kėlimas nebūtų mechaniškai siejamas su atestacija, nuošalyje paliekant tiesioginio mokytojo darbo kokybės vertinimą. Galutiniame koncepcijos variante į pirmą vietą iškeltas individualus pedagogo poreikis kelti kvalifikaciją, kuris turi būti derinamas mokyklos bei šalies poreikiais. Darbuotojų atstovų reikalavimu buvo pagoreguotas ir kvalifikacijos tobulinimo konsultanto vaidmuo, paliekant jam tik patariamąsias funkcijas. Vienintelis dalykas, dėl kurio ministerijos valdininkai niekaip nenorėjo nusileisti, tai sumanymas kvalifikacijos kėlimo veiklą vertinti formalizuotai, t.y. skaičiuoti ne tik kursuose išbūtas dienas ar aukštojoje mokykloje gautus akademinius kreditus, bet pasitelkus taškus, bandyti aprėpti labai plačią mokytojo veiklą keliant savo kvalifikaciją. Toks sumanymas, anot Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ekspertų, demonstruoja valstybės nepasitikėjimą mokytoju ir sukuria papildomas prielaidas popierizmo didinimui mokyklose.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ekspertai aktyviai dalyvaus ir šios koncepcijos įgyvendinimo dokumentų ruošime, kuriuos, anot Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimo spaudai, planuojama parengti iki rudens. Profesinė sąjunga labai abejoja tokios skubos būtinumu dėl dviejų priežasčių. Pirma, per kelis vasaros mėnesius neįmanoma ruošiamų teisės aktų projektų apsvarstyti su mokytojų bendruomene. Antra, koncepcijos įgyvendinimas pareikalaus milžiniškų lėšų, kurių nėra ne tik skurdžiame šių metų švietimo biudžete, bet ir nesimato galimybės jas gauti planuojamuose artimiausių metų biudžetų projektuose. O bandymai šioje koncepcijoje numatytas kvalifikacijos kėlimo veiklas įgyvendinti neskiriant papildomo finansavimo, tik demonstruoja ministerijos vadovų nesusigaudymą dabarties švietimo sistemos realijose.
LŠPS informacija
