Probacijos įstatymo įgyvendinimą prašo atidėti iki 2014 metų

„Be papildomų žmogiškųjų ir materialinių resursų įstatymo įgyvendinimas neįmanomas, jo įsigaliojimą būtina atidėti“, – sakė Pataisos inspekcijų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mindaugas Stankus. – „Turimi resursai yra daugiau nei per maži operatyviai ir objektyviai atlikti išsamią probuojamų asmenų pakartotinos nusikalstamos veiklos rizikos analizę, individualią socialinės aplinkos analizę, sudaryti individualų kiekvieno asmens probacijos priemonių planą, jį įgyvendinti ir užtikrinti jo vykdymo kontrolę. Taip pat nėra lėšų ir teisinio reglamentavimo, susijusio su elektroninio probuojamųjų asmenų stebėjimo organizavimu, kas privaloma, kai vykdoma intensyvi probuojamo asmens kontrolė“.


 


Įstatymo įgyvendinimui vien 2012 metams papildomai reikia 6 mln. Lt. Be to, papildomai reikalingos priemonės ir lėšos intensyviam probuojamojo asmens stebėjimui. Vieno asmens stebėjimas elektroninio stebėjimo priemonėmis,  vadovaujantis užsienio šalių praktika, gali kainuoti vidutiniškai nuo 115 iki 170 Lt per parą.  


 


Lietuvoje prie Kalėjimų departamento veikia penkios regioninės pataisos inspekcijos, turinčios 230 pareigūnų. Regioninių pataisos inspekcijų įskaitoje metų pradžioje buvo 8100 asmenų. Iš jų – 48,5 proc. sudaro nuteistieji, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, 22,5 proc. – nuteistieji laisvės apribojimo bausme, 16,7 proc. – asmenys, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų bei lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.


 


Nuo liepos pataisos inspekcijų potencialių „klientų“ sąrašą dar papildys kaltinamieji baužiamojo proceso bylose, esami bei nauji nuteistieji, kurie gali pretenduoti į probaciją.


 


Nors LR Probacijos įstatymas priimtas praėjusiųjų metų gruodį, probacijos tarnybų nuostatus Teisingumo ministerija, pasak Mindaugo Stankaus, sugebėjo patvirtinti tik gegužės 9-ąją, praslinkus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo įstatymo priėmimo.


 


Pataisos inspekcijų darbuotojų profesinei sąjungai susirūpinimą kelia ta aplinkybė, kad net ir likus 3 savaitėms iki įstatymo įsigaliojimo, nėra priimti visi reikalingi tarnybų darbą reglamentuosiantys teisės aktai, nėra skirtas finansavimas, o atsakymų iš LR Teisingumo ministerijos tenka laukti po kelis mėnesius, kas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.


 


„Situacija pataisos inspekcijose yra apgailėtina. Penkios regioninės inspekcijos turi tik po 5-6 pareigūnus, apmokytus vykdyti elgesio korekcijos programas. Pradėjus vykdyti teistų asmenų pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal tarptautinę sistemą, vieno asmens vertinimas trunka visą darbo dieną, neskaitant laiko informacijai surinkti“, –  sakė profesinės sąjungos vadovas.


 


Nuo liepos 1-osios pareigūnų darbo krūvis padidės ir dėl turinčiųjų teisę į probaciją skaičiaus augimo, ir dėl prasidėsiančio socialinių išvadų rengimo. Teisę reikalauti socialinio tyrimo išvados turės teisėjai, kai asmuo kaltinamas nesunkaus, apysunkio tyčinio nusikaltimo ar nusikaltimo dėl neatsargumo padarymu.


 


„Liko tik trys savaitės iki darbo pradžios, tačiau nėra socialinių išvadų rengimo tvarkos, nėra darbo tvarkos nuostatų, kuriuos turėtų parengti Teisingumo ministerija. Inspekcijos net negali pradėti ruoštis būsimam darbui“, – kalbėjo Mindaugas Stankus.


 


Individualūs socialiniai tyrimai pareikalaus ir papildomų apsilankymų probuojamųjų asmenų gyvenamosiose vietose. Iki šiol mažiausiai pusšimtis pataisos inspekcijų darbuotojų, pasak M.Stankaus, tarnybos tikslais naudojo savo asmeninius automobilius, bet augant kuro kainoms ir siekiant asmeninio saugumo (objektyvi socialinė išvada ne visada gali būti palanki probuojamajam asmeniui) darbuotojai atsisako naudotis asmeniniu transportu.


 


„Dėl transporto priemonių stygiaus jau dabar iškyla problemų kontroliuojant teismo skirtų įpareigojimų vykdymą. Ką reikės daryti, kai kontroliuojamų asmenų skaičius kelis kartus, o penkios šalyje veikiančios regioninės inspekcijos turi tik po 5-6 automobilius“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas“. – „Jau šiandien nepakanka lėšų vykdyti naktinę nuteistųjų kontrolę, kartu kyla klausimas, ar nenukentės visuomenės saugumas, kai iš tų pačių resursų reikės vykdyti ir papildomas funkcijas“.


 


Pataisos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos vadovas neslėpė nusivylęs teisingumo ministru, kuris per savo kadenciją taip ir nesugebėjo įsigilinti į pataisos inspekcijų darbo specifiką, nežino, kad šios tarnybos darbuotojai negali laukti atvykstančių nuteistųjų pasipuošę gražiais antpečiais dėl paprasčiausios priežasties, kad jie neturi ir niekada neturėjo tarnybinių uniformų.


 


Lietuva yra vienintelė ES šalis, kurioje iki šiol probacija – alternatyvi bausmė įkalinimui – nebuvo įteisinta specialiu įstatymu, šalyje veikė lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo institutai. Probacija platesniu mastu įteisino asmens, padariusio nesunkų nusikaltimą, likimą laisvėje, asmenį prižiūrint.


 


Mažiau nei po mėnesio maždaug apie 3000 pataisos namuose kalinčių nuteistųjų įgys teisę į lygtinį paleidimą. Tokiu atveju pataisos inspekcijų įskaitoje esančių nuteistųjų skaičius padidės daugiau nei trečdaliu, nuo 8000 iki daugiau kaip 11000. Į jų resocializacijos procesą siekiama įtraukti ir savanorius.


 


„Ministras, siūlydamas lygtinai paleistus asmenis perduoti specialaus pasirengimo neturinčių socialinių darbuotojų ar savanorių globai, nesupranta, kokį pavojų visuomenei gali kelti recidyvistai ar už žmogžudystes dėl keliolikos litų teisti asmenys. Taip pat nesuprantamas ir dirbtinis lygtinio paleidimo proceso stabdymas prisidengiant Probacijos įstatymo įsigaliojimo laukimu. Juk už to stovi žmonių likimai“, – sakė M. Stankus.


 


Profesinė sąjunga yra pateikusi LR Seimo pirmininkei, LR Teisės ir teisėtvarkos komitetui, LR Seimo frakcijoms motyvuotą prašymą dėl LR Probacijos įstatymo pakeitimo, atidedant jo įgyvendinimą iki 2014 metų.


 


Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas dr. Jonas Stašinskas juridines Probacijos įstatymo nuostatas, kai 2011 m. gruodį įstatymas buvo priimtas, vertino teigiamai: „Rengiant šį įstatymą buvo atsižvelgta į kitų šalių patirtį, kuriose nusikaltimų prevencija ar nusikaltusių asmenų integracija nuosekliai vykdoma jau ne vieną dešimtmetį. Dabar svarbu, kad pati probacijos sistema galėtų gerai veikti. Šiuo atveju ypač daug priklauso nuo to, ar bus tinkamai pasirengta realiai įgyvendinti probaciją.“


 


Įstatymo įgyvendinimą itin apsunkins ir ta aplinkybė, kad Lietuvoje nėra įdiegta elektroninė intensyvaus probojuomo asmens stebėjimo sistema, kas reikalauja labai didelių finansinių ir žmogiškųjų resursų. 


 


Tarptautiniai teisės aktai, tarp jų ir Tokijo taisyklės, patvirtintos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija, įtvirtino bendrą valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostatą taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, siekiant riboti įkalinimo taikymą. Reikalaujama, kad būtų sudarytos sąlygos nuteistiesiems taikyti alternatyvias įkalinimui priemones, tarp jų – ir elektroninį monitoringą (asmenų stebėjimą).


 


Elektroninio asmenų stebėjimo (monitoringo) taikymo kaštai atskirose Europos valstybėse:


















































































 


Taikymo pradžios metai


Taikyta kartų per metus


Vidutinė taikymo trukmė


Efektyvumo koeficientas


Finansinės išlaidos stebimam asmeniui per dieną


Anglija


1989


20 000


48 dienos


90%


50 Eurų


Švedija


1994


3 000


1 mėnuo


94%


70 Eurų


Olandija


1995


390


4 mėnesiai


93%



Belgija


1998


2 100


2 mėnesiai


90%


35-40 Eurų


Prancūzija


2000


235


5,4 mėnesio


94%


30 Eurų


Šveicarija


CHBasel


1999


200


3-6 mėnesiai


93%


34 Eurų


Šveicarija


CHVaud


1999


73


2 mėnesiai


94%



Ispanija (Katalonija)


2000


26


9 mėnesiai


85%


6 Eurai


Portugalija


2002


39




14 Eurų


Austrija


2007


800


 




21 Euras


 


 


Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos


informacija