Tokius liūdnus duomenis pateikia naujienų agentūros ELTA užsakymu apklausą balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje atlikusi Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Žmonės nemato šviesos nė tunelio gale
Tik kas devintam apklaustųjų balandžio pabaigoje atrodė, kad šalies ekonominė padėtis taisosi į gera, o kad ji nei gerėja, nei blogėja, manė trečdalis respondentų. Prieš metus šalies ekonominę padėtį kaip prastėjančią buvo nurodę 10 proc. mažiau apklaustųjų.
Ta pati gyventojų apklausa rodo, kad, palyginti su 2011-ųjų balandžiu, 6 proc. padaugėjo žmonių, kurių šeimų finansinė padėtis pablogėjo. Taip mano jau 49 proc. apklaustųjų. Tik kas aštuntas atsakė, kad finansiniai šeimų reikalai pasitaisė.
Liūdniau ekonomiką ir savo šeimų finansinę padėtį vertina ir šilto, ir šalto jau matę, 30 metų perkopę žmonės, miestelių bei kaimų gyventojai, bedarbiai, kurių šeimų mėnesio pajamos žemesnės nei 1500 litų.
Kokias ekonomikos perspektyvas mato šalies gyventojai?
Pusė jų mano, kad pokyčių iki kito pavasario ekonomikoje nebus, trečdalis susitaikę, kad padėtis dar pablogės, o tik kas tryliktas viliasi, kad bus geriau. Pernai Lietuvoje pesimistų buvo 5 proc. mažiau.
Kad ekonomika gerės, linkę tikėti jaunesni, gyvenimo išbandymų dar nepatyrę, iki 30 metų piliečiai.
– 2010-ųjų pavasarį maniusiųjų, kad ekonomika risis žemyn, buvo rekordiškai daug – kas antras. Praėjusių metų balandį gyventojų nuostatos dėl ekonomikos perspektyvų keitėsi į gera. Kas lėmė, kad šį balandį pesimistų vėl padaugėjo? – „Respublika“ pasiteiravo socialinių mokslų daktaro Romo LAZUTKOS.
– Taip yra todėl, kad žmonės nejaučia ekonomikos gerėjimo rezultatų. Pagal statistikos rodiklius, ekonomikos reikalai gerėja, bet nemažos dalies, o gal net daugumos žmonių gyvenimas negerėja, nes algos kyla labai mažai, o kainos didėja sparčiau. Nedarbas mažėja labai nedaug, daugiau gal dėl emigracijos. Tų žmonių, kurie nebuvo praradę darbo, algos nedidėja. Kai kurių padėtis, žinoma, gerėja, bet ne daugumos.
– Kodėl žmonės netiki ekonomikos perspektyva?
– Kai ekonomika po kritimo pradėjo atsigauti, žmonės turėjo viltį. Bet eina laikas ir jeigu jų padėtis negerėja, tai pesimizmo daugėja. Kai blogesnė nuotaika, viskas atrodo blogiau, o kitą dieną, kai šviečia saulė, atrodo, kad bus geriau. Faktas, kad jų nuomonė sutampa su statistika dėl kainų ir algų. Žmonės išgirdo, jog dujos penktadaliu brangs, o algos nepadidės, jie supranta, kad tai turės poveikį jų išlaidoms.
– Valdžia daug šneka apie būsimas grandiozines statybas, tai, atrodo, turėtų žmonėms teikti šiokią tokią viltį.
– Kalbant apie atominę elektrinę, tai daugelio, pavyzdžiui, tų, kurios dirba pardavėjomis prekybos centruose, gerovei statybos neturės įtakos. Nebent kai kurių įmonių statybininkai gaus darbo. Be to, kol vyksta projektavimo darbai, valstybė negali skelbti užsakymų įmonėms. Tai nebus masinis dalykas, koks galėjo būti modernizuojant daugiabučius. Tas procesas būtų pasklidęs plačiau, o ne tik Visagine ar pajūryje, kur turėtų būti dujų terminalas. Žmonės į tai blaiviai žiūri, todėl kitko tikėtis ir negalima.
– Kuo galima būtų paguosti mūsų piliečius?
– Kad ekonomikos padėtis neblogėja, nemažėja gamyba, nebeatleidžiama masiškai darbuotojų, kaip buvo 2009-2010 metais. Infliacija irgi neskaičiuojama dviženkliais skaičiais. Galima sakyti, kad tam tikras stabilumas yra.
Stebuklingo augimo nėra, tačiau nereikėtų jo labai ir tikėtis, nes esminių struktūrinių reformų gyvenime nevyksta. Reikėtų tikėtis, kad nedarbas mažės, padėtis pamažu gerės.
Nereikėtų sakyti, kad Lietuvoje kadaise buvo daug geriau. Buvo nesveikas augimas 2004-2008 metais, bet jis ir baigėsi nesveikai. Kada tam vidutiniam gyventojui buvo geriau gyventi, matyt, sunku prisiminti. Beje, žmonės ir patys nėra pakankamai aktyvūs, nesiaukoja dėl bendrųjų reikalų.
Tie, kurie turėjo galimybę įgyti išsilavinimą, gauti geresnes darbo vietas arba užsiimti verslu, gyvena ramiai ir per daug nesijaudina dėl viešųjų šalies reikalų. Tai iš kur gali būti tas gerėjimas.
Visas straipsnis:
RESPUBLIKA
