Nesutaria dėl išeitinių išmokų bei atleidimo sulaukus 65-erių

Daug ginčų kilo dėl Vyriausybės pasiūlymo iš Darbo kodekso šalinti pavyzdinės darbo sutarties nuostatą bei atsisakyti darbo pažymėjimų. Profsąjungų atstovai tvirtina, kad darbo sutarties pavyzdžio nereglamentavimas gali skatinti darbdavius trauktis į šešėlį bei užkirsti darbuotojams galimybę kreiptis į teismą, jei darbdavys pažeis darbo sąlygas, kurios dabar priverstinai turi būti įrašytos darbo sutartyje.


Nebuvo rastas sutarimas ir dėl terminuotų sutarčių sudarymo esant nuolatiniam darbui. Darbo kodeksas terminuotas sutartis leidžia pratęsti du kartus, vėliau jos virsta neterminuotomis sutartimis. Profsąjungų atstovai siekia, kad nebūtų duotas leidimas sudaryti terminuotas sutartis nuolatiniam darbui. Kodekso pakeitime siūloma, kad terminuotos sutartys negaliotų ilgiau nei penkerius metus, tačiau jas lengviau įforminti būtų pasitelkiant kolektyvines sutartis. „Negali žmogus visą gyvenimą dirbti pagal terminuotas sutartis. Juk tada jis negali pasiimti nei paskolos, nei pirkti lizingu“, – taryboje ginčijosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.



Tuo metu Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai išsakė savo poziciją, kad leidžiant sudaryti terminuotas sutartis su nuolat dirbančiais darbuotojais leistų darbdaviams drąsiau įdarbinti nedirbančius asmenis, kurie jau pasinėrę į ilgalaikį nedarbą ir kurių kvalifikacija darbdaviams gali pasirodyti abejotina.


Aršios diskusijos kilo ir dėl socialiai pažeidžiamų grupių privilegijų, kurios dabar įteisintos Darbo kodekse. Siūloma panaikinti kodekse esančią „ypatingo atvejo“ nuostatą, kuria pasitelkus galima atleisti asmenis, kuriems liko mažiau nei penkeri metai iki pensijos, tėvus su vaikais iki 14 m., neįgaliuosius, nepilnamečius. Vyriausybės atstovai pareiškė nuomonę, kad tokia nuostata kaip tik sudaro sąlygas diskriminuoti visus likusius darbuotojus. Siūloma šią nuostatą išbraukti ir garantijas šioms pažeidžiamoms socialinėms grupėms suteikiant teisę įspėjimą dėl atleidimo gauti ne du mėnesiai prieš atleidimą, bet keturi.


Nebuvo sutarta ir dėl išeitinių išmokų mažinimo. Darbdavių ir Vyriausybės atstovai siūlo išeitines išmokas mažinti, tačiau palikti galimybę darbuotojams gauti didesnę išmoką, jei ji nurodyta kolektyvinėse sutartyse.


Profsąjungų atstovai ir toliau nusprendė nenusileisti dėl nuostatos pakeikimo, kuris leistų atleisti darbuotojus, kurie sulaukia 65 m. Diskutuojama, ar tokia nuostata neužkirs kelio vyresnio amžiaus žmonėms dirbti.


Profsąjungos, Vyriausybės atstovai ir darbdaviai sutarė dėl nuostatų apie aptarnavimo darbo santykių išbraukimo iš Darbo kodekso. Planuojama, šiuos santykius perkelti į Civilinį kodeksą. Aptarnavimo darbai – tai asmeninės namų ūkio paslaugos.


Vieningai Trišalė taryba pritarė pasiūlymui Darbo kodeksu leisti į religines institucijas priimant darbuotojus taikyti religinį kriterijų. Religinio tikėjimo ar religijos darbdavys galės reikalauti, kai darbuotojas priimamas į darbą, kurio veikla susijusi su religija – bendruomenės, bendrijos, centrai.



Ugnė Karaliūnaitė


www.DELFI.lt