Sutarė nebesieti mma didinimo ir darbo santykių liberalizavimo

„Matome visas galimybes, kad Trišalė tarybą didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie penkiolika, pritars, – po pasitarimo kalbėjo Vyriausybės vadovas. – Kitos nuostatos liks toliau diskutuojamos. Turiu pasakyti, kad visų požiūris buvo panašus – darbo santykių lankstumas reikalingas, kad darbdaviai drąsiau kurtų naujas darbo vietas, ypatingai esant vis dar neaiškioms sąlygoms Europoje“.


Ministras pirmininkas paminėjo, kad tiek profsąjungų, tiek darbdavių atstovai sutinka, jog didelė dalis darbo lankstumo gerinimo priemonių gali būti perkeltos į kolektyvines sutartis, kurių plėtrą taip pat galėtų paskatinti Darbo kodekso pataisos.



A. Kubilius teigė, kad dar kartą buvo aptartas ir minimalaus atlyginimo klausimas. Vyriausybė ir toliau išlieka prie savo siūlymo, kad minimalų atlyginimą reikėtų didinti 50 Lt nuo liepos 1 d. ir dar kartą iki 900 Lt nuo kitų metų pradžios.


Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas kaip didžiausią pasitarimo laimėjimą įvardijo sutarimą, kad Darbo kodeksas ir minimalus atlyginimas nėra sietini dalykai ir jie bus svarstomi atskirai.


„Pagrinde siūlomi pakeitimai turėtų būti vykdomi per kolektyvines sutartis, nes mes matome, kad kolektyvinių sutarčių institutas Lietuvoje yra ne pakankamai išsivystęs. Būtent keisdami sąlygas per kolektyvines sutartis darbdaviai ir darbuotojai galės lengviau susitarti“, – savo poziciją išsakė A. Černiauskas.


Kalbėdamas po susitikimo su premjeru profesinių sąjungų atstovas teigė, kad jų nuomonė dėl minimalios algos nepasikeitė – ir toliau siekiama, kad minimalus atlygis pakiltų iki 900 Lt. A. Černiauskas teigė, kad bus apklausti konfederacijos nariai ir bus aiškinamasi, ar juos tenkins Vyriausybės siūlomas minimalios algos didinimas dviem etapais.


Profsąjungų atstovas prasitarė, su kokiais Darbo kodeksais yra nesutinkama: „Dėl popierinių atsiskaitymo lapelių, siūlome, kad informuoti darbuotoją būtų galima ir kitokiomis priemonėmis. Dėl pavyzdinių darbo sutarčių taip pat sutarėm su darbdaviais, kad jos turėtų likti ir jų keisti nereikia“.


Nesutinkama ir dėl išeitinių išmokų mažinimo: „Reikėtų jas palikti, kokios yra dabar, tačiau leisti susitarti per kolektyvines sutartis“. Terminuotas darbo sutartis nuolat dirbantiems asmenims taip pat siūloma įteisinti naudojantis kolektyvinėmis sutartimis.


A. Černiauskas pripažino, kad daug diskusijų pasitarime sukėlė planai 28 kalendorinių dienų atostogas paversti į 20 darbo dienų atostogas per metus. „Galėtume pritarti naujai atostogų skaičiavimo tvarkai, bet susidaro problema dėl atostogų apskaičiavimo. Kaip skaičiuoti atostogas tiems žmonėms, kurie dirba ne pilną darbo savaitę ar slenkančiu grafiku. Niekas tokių pasiūlymu nepateikė“, – kalbėjo profsąjungų atstovas.


Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius teigė, kad kaip ir profsąjungos darbdaviai ir toliau išlieka prie savo pozicijos, kad nuo liepos 1 d. minimali alga turėtų siekti 900 Lt.


J. Guzavičius, kaip ir anksčiau minėti pasitarimo dalyviai, akcentavo kolektyvinės sutarties reikšmę darbo lankstumo kūrime. „Kol kas kolektyvinėse sutartyse galima sudaryti tik geresnes sąlygas darbuotojui. Turėtų būti koreguojamas Darbo kodeksas ir būti numatyta, kas galima darbo, o kas galima kolektyvinėse sutartyse“, – aiškino pašnekovas.


Darbdavių atstovo teigimu, Lietuvoje kolektyvines sutartis turi iki 20 proc. įmonių.


 



Ugnė Karaliūnaitė,


www.DELFI.lt


 


Prieš susitikimą, prie LR Vyriausybės profesinės sąjungos surengė piketą. Nuotraukos šia saityno prieiga:


http://www.facebook.com/media/set/?set=a.382675891767985.76226.153500544685522&type=1&l=ed05b4d8b3


Šiandien piketai surengti Ukmergėje ir Utenoje.


 


LPSK informacija


www.lpsk.lt