Žemiau rasite tyrimo santrauką. Visą tyrimo tekstą skaitykite tinklapyje.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGTP) skirstoma į pirminę ir antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės; ji skirta visiems besikreipiantiems žmonėms. Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teismine tvarka atveju. Šią teisinę pagalbą teikia penkios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos; ji teikiama asmenims, kurių turto ir pajamų lygis neviršija Vyriausybės nustatyto lygio. Nepaisant to, kad Teisingumo ministerija, savivaldybių institucijos bei VGTP tarnybos turi pareigą informuoti apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas, tyrimo rezultatai parodė akivaizdų informacijos sklaidos stygių. Daugelio savivaldybių ir VGTP tarnybų tinklapiuose neteikiama arba nepakankamai teikiama informacijos apie teisinę pagalbą. Taip pat nepaisoma rekomendacijų informaciniams pranešimams apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vietinėje ar regioninėje žiniasklaidoje skirti iki trijų procentų iš valstybės biudžeto institucijai asignuojamų lėšų – praktikoje skiriamos daug mažesnės lėšos arba neskiriamos visai. Atsižvelgiant į tai, nestebina, kad daugiau nei trečdalis gyventojų vis dar nežino apie pirminę teisinę pagalbą, o daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų – apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Susirūpinimą kelia tai, kad mažiau informuotos labiau pažeidžiamos gyventojų grupės (senjorai, stokojantys pajamų asmenys, asmenys, turintys žemą išsilavinimą), į kuriuos ir turėtų būti orientuota VGTP. Neužtikrinamas ir kitų pažeidžiamų grupių informavimas: daugiau nei pusės savivaldybių tinklapiai, VGTP internetinė svetainė www.teisinepagalba.lt  neturi specialaus režimo, kuriuo galėtų pasinaudoti asmenys, turintys regos sutrikimų. Praktika rodo, jog neužtikrinama informacijos sklaida laisvės atėmimo įstaigose. Tyrimas atskleidė eilę biurokratinių kliūčių, bandant pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.  Pavyzdžiui, nors įstatymas įtvirtina galimybę asmeniui, nedeklaravusiam savo gyvenamosios vietos, kreiptis į savivaldybę, kurioje jis gyvena, praktikoje dažnai reikalaujama deklaruotos gyvenamosios vietos įrodymo. Tai nepagrįstai suvaržo pirminės teisinės pagalbos prieinamumą. Kitas biurokratizmo pavyzdys – besikreipiantys dėl antrinės teisinės pagalbos asmenys dėl sudėtingos skaičiavimo metodikos patys negali tinkamai nustatyti savo turto ir pajamų lygio ir prieš kreipiantis išsiaiškinti, ar jie gali pretenduoti į nemokamą ar iš dalies nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos prašymo forma neatitinka paprastumo reikalavimo: norėdamas tinkamai ją užpildyti, pareiškėjas turi būti gerai susipažinęs su teisės aktais. Praktika, kai žmonėms tenka kreiptis į pirminę teisinę pagalbą teikiančias institucijas, prašant pagelbėti parengti dokumentus antrinei teisinei pagalbai gauti, yra blogo viešo administravimo pavyzdys. Tyrimas nustatė, kad ir pirminė, ir antrinė teisinė pagalba neretai nėra prieinama judėjimo negalią turintiems žmonėms. Dauguma savivaldybių nėra pasirengusios suteikti gestų kalbos vertimo paslaugų asmenims su klausos negalia. Taip pat dauguma savivaldybių ir VGTP tarnybų neįgyvendino Viešojo administravimo įstatymo reikalavimo dirbti papildomas dvi darbo valandas per savaitę, kad dirbantys žmonės galėtų kreiptis pagalbos po darbo valandų. Neužtikrinamas tinkamas VGTP teikimas interesų konflikto atveju: kai pirminės teisinės pagalbos kreipiamasi į savivaldybę dėl tos savivaldybės veiksmų ar neveikimo, savivaldybės teikia teisines konsultacijas pačios, kadangi nėra sudariusios sutarčių su advokatų kontoromis arba viešosiomis įstaigomis, kaip numato įstatymas, ir todėl negali pareiškėjo į jas nukreipti.   Siekiant pagerinti informuotumą apie VGTP, inter alia, rekomenduojame užtikrinti, kad kiekviena VGTP teikianti įstaiga turėtų interneto svetainę, kurioje pateikiama visa informacija apie teisinės pagalbos paslaugas, padidinti informacijos apie VGTP sklaidą bei imtis priemonių užtikrinti, kad informacija apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą būtų prieinama pažeidžiamoms grupėms priklausantiems asmenims.

Siekiant užtikrinti VGTP prieinamumą, rekomenduojame: pirminę teisinę pagalbą teikti nepriklausomai nuo asmens gyvenamosios vietos deklaravimo; supaprastinti antrinės teisinės pagalbos prašymo formą bei pateikti aiškias jos pildymo instrukcijas; plėtoti galimybę pirminę teisinę pagalbą teikti per advokatus bei viešąsias įstaigas, taip užtikrinant nešališkos ir savalaikės pirminės teisinės pagalbos paslaugų prieinamumą.