Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tvirtina, kad nuo sausio įsigaliosiantys pakeitimai sugriežtins pasekmes darbdaviams.

Kaip ir visuomet, nelegalaus darbo daugiausia aptarnavimo, medienos ir statybų sektoriuose. Tačiau nelegalų darbą pastaruoju metu keičia nelegalus darbo laiko apskaitymas sakė V. Mačiulaitis.

„Kurį laiką stebime tendenciją, kad nelegalus darbas nedidėja ir virsta nauja šešėlinės ekonomikos atmaina – darbo laiko slėpimu. (…) Žmonės labiau linkę sudaryti darbo sutartį ir rizikuoti neapskaityti darbo laiko, slėpdami darbuotojų darbo laiką“, – sakė V. Mačiulaitis. Anot jo, vidutinė bauda darbdaviui, nelegaliai įdarbinusiam darbuotoją šiuo metu yra 2500 litų, slėpusiam darbo laiką baudos svyruoja nuo 500 iki 3000 litų. Anot inspektoriaus, tokios baudos neatperka net valstybės institucijų išlaidų aiškinantis tokius nusižengimus.

„Tokios sankcijos nei pamokančios, nei atgrasančios, nei darančios rimtą poveikį. Palyginimui galime paskaičiuoti, kad jei nelegaliai dirbantis darbuotojas gauna 1000 litų ir dirba dešimt tokių darbuotojų, darbdavys (kas mėnesį) sutaupo 7000 litų (mokesčių) ir darbdaviui nauda vos ne didesnė išeina (darbinti nelegaliai ir mokėti baudas)“, – radijo laidoje kalbėjo V. Mačiulaitis.

A. Černiauskas pasakoja, kad kartais darbuotojai net nenutuokia dirbantys nelegaliai, nes sutartį su darbdaviu turi, o šis apie darbuotoją nėra pranešęs „Sodrai“ ir kitoms institucijoms. Profesinių sąjungų atstovas įsitikinęs, kad didesnį efektą kovoje su nelegaliu darbu duotų ne didesnės baudos, o bausmės neišvengiamumas.

„Faktas, kad nelegalus darbas perauga į darbo laiko slėpimą, tai vienas aktualiausių momentų. Patikrinus kavines, servisus, nedideles prekybos įmones, ten aiškiai matyti tendencija, kad dalį darbo užmokesčio stengiamasi mokėti legaliai, dalį – sutaupyti“, – kalbėjo A. Černiauskas, anot kurio, baudos už nelegalų darbą ir darbo laiko slėpimą turėtų būti panašios.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo, darbo santykių ir darbo apmokėjimo skyriaus vedėja Eglė Radišauskienė laidoje teigė, kad nuo sausio, jeigu Seimas pritars, įsigaliosiančiuose teisės aktų pakeitimuose turi būti numatytos didesnės baudos darbdaviams, nelegaliai darbinantiems darbuotojus: jiems būtų apribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti subsidijas, nelegaliai dirbusiam žmogui darbdavys turėtų sumokėti ne mažiau nei trijų mėnesių minimalų mėnesio atlygį.

„Apie darbuotoją „Sodrai“ reiktų pranešti ne tą pačią dieną, o viena diena anksčiau“, – apie pakeitimus sakė E. Radišauskienė.

Justina Juršytė

www.DELFI.lt