Pinigų plovimo schema
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė, kad ministerijos ketinimas įvesti privalomą pedagogų atestaciją – grįžimas 15 metų atgal.
„Ir prieš 15 metų buvo tokie planai kuriami, tačiau tada pedagoginė visuomenė įrodė, kad tai yra elementarus nepasitikėjimas mokytoju. Matyt, ministerija mano, kad kiekvienas mokytojas dirbdamas degraduoja“, – piktinosi A.Jurgelevičius.
Jis pasakojo, kad neretai pedagogams tenka į kvalifikaciją investuoti iš savo kišenės, nors teisės aktai numato, kad tai turėtų būti daroma iš mokinio krepšelio lėšų.
„Pati atestavimo procedūra nieko nekainuoja, bet visa tai, ką mokytojai turi padaryti prieš tai, pavyzdžiui, kursai… Ne visose mokyklose laikomasi nuosekliai įstatymų: nors pinigų yra, mokytojai moka savo“, – atviravo pirmininkas.
Esą naujoje koncepcijoje numatoma, kad nuo šiol kursus organizuos universitetai ir neįvardytos organizacijos. „Uždarosios akcinės bendrovės, privačios? – klausė A.Jurgelevičius. – Dar nesukurtos tos institucijos. O tie, kurie akredituoti – savivaldybių švietimo centrai, turintys patyrimą, – sunyks. Mes manome, kad tai arba pinigų plovimo schema, arba metamas didelis gelbėjimo ratas universitetams, kuriems visada trūksta pinigų“.
Kuriama nepasitarus
„Mums niekas nepateikia argumentų, kodėl dabartinė atestacijos tvarka netinkama“, – teigė Rūta Osipavičiūtė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė.
Dabartinė sistema pedagogams leidžia patiems apsispręsti, ar jie nori iš vyresniojo mokytojo tapti metodininku, iš metodininko – ekspertu. „Nauja koncepcija bus įvedama prievarta. Tu būsi priverstas kas ketveri metai įrodinėti, kad atitinki savo kvalifikaciją“, – aiškino R.Osipavičiūtė.
Jos teigimu, pedagogai kas ketverius metus turės rengti planus, kaip kels savo kvalifikaciją, pateikti įrodymus, kaip kvalifikacija buvo keliama.
„Jei nepasiseks, yra grėsmė, kad kvalifikaciją atims. Mes matome, kad viskas siejasi su pinigais. Jau seniai buvo diskutuojama šiuo klausimu. Kai įvedė atestacijas, buvo argumentas, kad nebuvo kito būdo pedagogams pakelti atlyginimų. Matyt, dabar neranda būdo, kaip atimti iš mokytojų tuos pinigus“.
Planai rezgami, tačiau iš kur bus skiriamos lėšos pertvarkai, mokytojams nepaaiškinama.
„Mes matome, kad tas pat buvo ir su mokyklų tobulinimo programa, ir įvedant etatinio darbo apmokėjimą. Visur buvo pinigai iš ES struktūrinių fondų, kai jie pasibaigė – viskas sustojo. Ar nebus ta pati situacija?“ – klausė mokytojų atstovė.
Beje, darbo grupėje, rengiančioje koncepciją, nėra nė vieno pedagogo praktiko, dirbusio bendrojo lavinimo mokykloje. „Sėdint tarp keturių sienų ir nebendraujant su praktikais vargu ar galima išvis ką nors patobulinti“, – juokėsi R.Osipavičiūtė.
Bijo prarasti paramą
Deja, mokytojus ministerija prievartaus ne šiaip sau. Yra toks iš ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“. Pasirašytas jis dar 2005 metais, jam skirta per 8 milijonus litų.
Pagal jį numatyta „sukurti visą Lietuvą aprėpiantį, tolygų kvalifikacijos tobulinimo institucijų tinklą, įdiegti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo sistemas“.
Tad ir stumia ministerija savo pertvarkas, mat jei tikslų neįvykdys – teks grąžinti paramos pinigus.
Tiesa, švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys ramino, kad atestacijos tvarkos nesiruošiama keisti. Tikslas kitas – „leisti pedagogams įvairesnėmis formomis kelti kvalifikaciją“ (ar ne tas pats, tik kitais žodžiais?).
„Kartą per 20 metų mokytojas turės galimybę gauti individualią konsultaciją. Visa atsakomybė bus užkrauta ne vien mokytojui, o ir tam, kuris konsultuoja. Tie taškai, apie kuriuos kalbama, – tam, kad mokytojas galėtų apsiginti, jei jį kažkas puls“, – painiai aiškino viceministras.
Neva atestacijos reikalingos tam, kad būtų galima patikrinti, kaip panaudoti valstybės pinigai. „Kadangi valstybė skiria finansavimą, už finansus reikia atsiskaityti: kad tie pinigai buvo išleisti ne šiaip sau ekskursijoje, o buvo panaudoti kvalifikacijai kelti“, – aiškino V.Bacys.
Beje, valdininkų niekas netikrina panašiomis atestacijomis. Įdomu, kaip jie patobulėjo per įvairius kalbos kursus, kuriems kasmet skiriama dešimtys milijonų litų iš valstybės biudžeto…
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ
„Respublikos“ žurnalistė