Tai – keletas iš siūlymų, kuriuos parengė premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė, gavusi užduotį pasiūlyti, kaip mažinti šilumos kainą.

„Kiekvienas mūsų siūlymas yra su pliusu ir su minusu vartotojams. Tačiau, mūsų manymu, jeigu šie pasiūlymai būtų realizuoti, tai šilumos kaina turėtų būti 30-50 proc. mažesnė. Tai galėtų nulemti monopolizmo užgesinimas, racionalus šilumos gamybos paskirstymas didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Kai vieni galima elektrą ir šilumą, tačiau ta šiluma nepanaudojama, bet šildomi ežerai“, – DELFI komentavo darbo grupei vadovavęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Darbo grupės nuomone, reikėtų išanalizuoti galimybę iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose nutiesti magistralinius šilumos tinklus į Vilnių.

 

Dujų naudojamą galima sumažinti perpus

Tarp 24 parengtų pasiūlymų nemažai dėmesio skiriama biokuro plėtrai. Siūloma, kad valstybė numatytų finansinę pagalbą miesto biokatilinių įrengimui, sukurtų biokuro rinką, teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis stabdytų „beįsigalintį monopolizmą biokuro gamyboje ir tiekime“.

„Vienas iš pagrindinių pasiūlymų yra sudaryti valstybinę programą, įtraukti į ją institucijas ir gyventojus, kad jie ruoštų biokurą, kuris būtų surenkamas ir deginamas. Taip galima būtų gaminti pigesnę šilumą. Mes manome, kad Lietuva artimiausiu metu galėtų apsirūpinti biokuru tiek, kad perpus sumažėtų perkamų dujų kiekis“, – sakė A, Kvedaravičius.

Dar vienas pasiūlymas – optimizuoti termofikacinių elektrinių ir katilinių išdėstymą šalies didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, nenaudojamą naujai pastatytą RK-8 Vilniuje siūloma nedelsiant pertvarkyti biokuro naudojimui.

„Jeigu jos yra nepritaikytos, tai galbūt ir nenorima jų pritaikyti biokurui. Yra stovinčių energetinių objektų tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek kituose miestuose, kurie gali deginti bet ką – šieną, šiaudus. Vilniuje yra aštunta elektrinė, aišku, jeigu reikia kažkokių investicijų, kad ji galėtų pasiruošti deginti biokurą, reikia ruoštis, bet šituose reikaluose viską gesina tie, kurie yra suinteresuoti, kad Lietuva pirktų tik dujas ir tarnautų monopolistams iš Rytų“, – sakė A. Kvedaravičius.

Taip pat Vyriausybė turėtų agituoti gyventojus renovuoti būstą ir sudaryti tam finansines prielaidas, o kartu ir leisti daugiabučiams paprasčiau prisijungti ir atsijungti nuo centrinio šildymo.

„Jeigu gyvenu daugiabutyje ir nusprendžiu, kad savo butą šildysiu elektra, tam neturi būti trukdoma“, – argumentavo jis.

 

Fotografuoti dedamus vamzdžius

Darbo grupė galimybę mažinti šilumos kainą įžvelgia peržiūrėjus bazinės šilumos kainos nustatymo metodiką, griežčiau kontroliuojant šilumos tiekėjų investicijas ir viešuosius pirkimus.

„Visų pirma pagrindinis dalykas yra tai, kad šilumos ir elektros kainos priklauso nuo gamintojų turimo turto. Dabartinėje metodikoje numatyta, kad jiems pagal turimą turto apimtį, kurio didelė dalis nedaro jokios įtakos energijos gamybai, nustatomos sąnaudos gaminti energiją. Mes siūlome padaryti rimtą auditą, kad nenaudojami objektai ir kitos struktūros, kurios yra jų žinioje, nebūtų vertinami kaip faktoriai, kurie nulemia elektros ar šilumos kainą“, – dėstė pašnekovas.

Darbo grupės nuomone, reikia griežčiau kontroliuoti investicijas į šilumos ūkį, o vykdomus požeminius darbus fiksuoti papildomai.

„Investicijų į šilumos ūkio tobulinimą tendencija – viską investuoti į tai, kas yra po žeme. Investuoti, užkasti, niekas po to nebegali patikrinti, ar tie darbai buvo padaryti, ar nebuvo padaryti. Todėl siūlome, kad prieš pradedant investuoti į šilumotiekių, vamzdynų ar kitą rekonstrukciją, turėtų būti daromas nuolatinis stebėjimas, fotografavimas, filmavimas, kad iš tikrųjų dedami vamzdžiai. Kai viskas baigiasi, tada niekas tų vamzdžių neatkasinėja, praktiškai tai yra pinigų plovimo galimybė“, – aiškino A. Kvedaravičius.

Siūlymuose taip pat nurodoma, kad reikėtų sudaryti teisines sąlygas, įpareigojant savivaldybes peržiūrėti ir, esant motyvuotoms aplinkybėms, nutraukti nepasiteisinusias ar pažeidinėjamas šilumos tinklų nuomos sutartis.

Be to, esą reikia peržiūrėti kuro normas 1 MWh šilumos gamybai kogeneracinėse elektrinėse.

Jis pripažįsta, kad siūlymai šiam šildymo sezonui įtakos neturės, jei būtų nuspręstą į juos atsižvelgti, sprendimai būtų priimami tik kitąmet.

Pagrindinės priemonės – biokuras ir renovacija

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas DELFI tvirtino, kad du pagrindiniai dalykai, galintys realiai sumažinti sąskaitas už šildymą – perėjimas prie biokuro ir daugiabučių modernizavimas.

„Visos studijos, visi projektai sako, kad pirmiausiai šilumos gamybos šaltinius reikia pervesti į vietinį biokurą, kurio kaina yra dukart mažesnė nei dujų ir pagamintos kilovatvalandės kaina yra 20 ct, o iš brangių rusiškų dujų pagamintos kilovatvalandės kaina yra 30 ct“, – teigė jis.

„Antras projektas – apšiltinti ir modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus. Pagal mūsų turimus duomenis, jeigu namas yra naujai pastatytas arba modernizuotas, šilumos suvartojimas sumažėja 2-3 kartus. Visa kita yra tik detalės“, – pabrėžė V. Stasiūnas.

Plačiau darbo grupės išvadų jis sakė negalįs komentuoti, nes dar nematęs galutinių ir oficialių jos išvadų.

Tuo metu „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas DELFI sakė, kad įmonė siekia ne pavienių rajoninių katilinių, kurių iš viso yra 32, pervedimo prie biokuro, o visos Vilniaus šildymo sistemos modernizavimo.

„Liūdina tai, kad šiose išvadose nematome raginimo perėjimą prie biokuro paskelbti valstybiniu prioritetu, o apsiribojama atskiromis katilinėmis ar nedideliais projektais. Dabar tikrai negaliu pasakyti, kiek reikia vieną, kitą ar trečią katilinę pervesti prie biokuro. Esmė yra ne rajoninės katilinės nr. 8 ar nr. 23 pervedimas. Tikslas būtų visą Vilnių šildyti biokuru ir spręsti šią problemą iš esmės. Esame pasirengę tai daryti, tačiau tam reikia politikų pritarimo“, – komentavo jis.

DELFI primena, kad Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“ praėjusiais metais Vilniaus miesto tarybai siūlė dar 20 metų pratęsti šilumos tinklų nuomos sutartį, o ji įsipareigotų Vilnių šildyti biokuru. Miesto taryba balsavo prieš šį pasiūlymą. Dabartinė nuomos sutartis galioja iki 2017 m.

„Planai yra parengti, pristatyti ir yra žinomi. Prancūzijos koncernas „Dalkia“ yra pasirengęs atlikti šias investicijas, kurios siektų apie 800 mln. Lt. Tačiau, kaip mes žinome, praėjusiais metais šie pasiūlymai buvo vietos politikų atmesti ir buvo nuspręsta likti prie dujų. Tokią situaciją turime ir šiandien, darbai nevyksta, perėjimas prie biokuro yra sustojęs“, – tvirtino N. Mikalajūnas.

Reaguodamas į darbo grupės pasiūlymą fiksuoti požeminius darbus, jis pabrėžė, kad klojamos trasos ir visi kiti darbai yra visada priimami valstybinės komisijos.

Pasiūlymus rengusią darbo grupę sudarė profesinių sąjungų, Trišalės tarybos, šilumos tiekėjų ir ministerijų atstovai.

Šiuo metu šilumos kaina Lietuvoje nenumaldomai kyla, o pagrindinis kuras, naudojamas jai gaminti – rusiškos dujos.

 

Rasa Lukaitytė,

www.DELFI.lt