Šiaulių mokykloms – tiesos dieta ir mirtis

Metų metus milijonais švaistęsi Šiaulių miesto vadovai karštligiškai suka galvą, kaip išlikti ir užlopyti 2012 metų biudžete žiojinčią net 48 milijonų litų skylę.


Vienas gelbėjimosi šiaudų – uždarinėti mokyklas. Jų Šiauliuose išties per daug, nes per pastarąjį dešimtmetį mokinių sumažėjo kone perpus.


2003 metais mokyklas lankė beveik 25 tūkstančiai moksleivių, dabar nėra ir 15 tūkstančių.


Pagal paskubomis parengtą planą būtina uždaryti 6–7 mokyklas.


 


Valdininkai triūsė paslapčia


„Pradinė mokykla normaliai pragyventi gali iš 220, pagrindinė – iš 380–700, o gimnazija – iš 550 mokinio krepšelių”, – dėstė švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.


Šiaulių valdininkai pagal mistinę metodiką įvertino švietimo įstaigas, kad būtų pagrindas jas pradėti jungti. Kurių mokyklų nebeliks, viešai neskelbiama – sklando tik gandai.


Savivaldybė vietiniuose laikraščiuose spausdino savo informacinius pranešimus, tačiau ir juose nebuvo užsiminta, kur ir kada rengiami susitikimai su bendruomene, kurie būtini uždarant mokyklą.


 


Posėdyje išaiškėjo tiesa


Per pastarąjį Šiaulių tarybos posėdį paaiškėjo, kad mokyklų uždarinėjimo planas nebuvo žinomas net kai kuriems politikams.


„Naikinkite komitetą”, – išrėžė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto vadovė Angelė Kavaliauskienė, kuri apie susitikimus su mokyklų bendruomenėmis sužinojo iš žurnalistų.


Per posėdį į viešumą iškilo dar viena gūdų sovietmetį primenanti tiesa – baiminantis visuomenės protestų mokyklų direktoriams buvo nurodyta, kiek bendruomenės narių gali dalyvauti susitikimuose su miesto vadovais.


Vienoms mokykloms leista atsivesti 10, kitoms – 15, trečioms – 30 bendruomenės narių.


Mokyklų vadovai neoficialiai patvirtino, kad buvo sudaromas lojaliųjų – uždarymui nesipriešinančių piliečių sąrašas.


Į jį įtraukti šiauliečiai ir turėjo dalyvauti surežisuotuose susitikimuose su kritikos besibaiminančia valdžia.


 


Pripažino padarytą klaidą


„Tai – išpūsta, mes nieko neribojome. Tik rekomendavome, kad į susitikimą neateitų labai daug vienos bendruomenės atstovų, o iš kitos pusės būtų tik saujelė”, – gynėsi švietimo skyriaus vadovė V.Damskienė.


„Mums buvo pasakyta, kad ateitų penkiolika bendruomenės atstovų”, – neslėpė Centro pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Bendžiuvienė.


Tarybos posėdyje ne kartą nuskambėjo reikalavimas dėl tokio reguliavimo atlikti tarnybinį patikrinimą.


Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pripažino, jog pakvietus ribotą bendruomenės narių skaičių buvo padaryta klaida. Anot jo, neturėtų būti skirtumo, prieš kokį žmonių būrį teks aiškinti pertvarkos planus.


 


Bendruomenė žada kautis


Tačiau nei V.Damulevičius, nei V.Damskienė neįstengė paaiškinti, kodėl stengiamasi uždaryti ne tas mokyklas, kurios nesurenka mokinių.


Pavyzdžiui, į Centro pradinę mokyklą kiekvieną rudenį netelpa visi norintys vaikai, o valdininkai netgi riboja klasių skaičių. Kalbama, kad šią mokyklą numatyta prijungti prie Ragainės progimnazijos, nors pastaroji yra net už poros kilometrų.


„Valdžios vyrams prireikė miesto centre įsikūrusios mokyklos pastatų ir didžiulio žemės sklypo”, – priežastį įvardijo du vaikus į šią mokyklą vedantis verslininkas Ramūnas Jonuška.


Šiaulietis jau vasarą ketino kreiptis į teismą, nes valdininkai dirbtinai mažino klasių skaičių.


R.Jonuška ne mažiau stebėjosi, kodėl į pertvarkos planą nepateko, pavyzdžiui, prastą reputaciją turinti Vijolių mokykla, į kurią niekas nenori leisti savo vaikų. Šiemet ji sulaukė tik devynių pirmokų.


 


Ieško mirusių sielų


Apie būtinybę griežtai taupyti prabilęs V.Damulevičius neseniai viešai nusistebėjo, kad bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius mažėja, o sporto mokyklos auklėtinių stygiumi nesiskundžia.


Tuo tarpu Šiauliuose vieša paslaptis, kaip kai kurias sporto mokyklas papildo jaunieji atletai.


Tarkime, treneris privalo surinkti 30 vaikų grupę, o už darbą su ja gauna 400 litų atlygį. Vaikams už mėnesį treniruočių reikia sumokėti oficialiai patvirtintą 5 litų mokestį.


Vos kelis vaikus treniruojantys specialistai griebiasi gudrybių – patys sumoka mokestį už sportuojančias mirusias sielas.


Mat už visą grupę reikia mokėti tik 150 litų, o mėnesio atlyginimas – beveik triskart didesnis.


 


Po skandalo atsipirko vieša atgaila


Melu auklėti švietimo darbuotojus Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius V.Damulevičius bandė ir pernai lapkritį.


Šio valdininko įsakymu buvo sumažinta dotacija lopšeliui-darželiui „Voveraitė”. Kolektyvas negavo 50 tūkstančių litų – liko be lapkričio ir gruodžio algų.


Direktorius pareiškė, kad ši bausmė skirta už nepaklusimą nurodymui savo noru eiti nemokamų atostogų. Versti darbuotoją prašytis nemokamų atostogų draudžia įstatymas.


Paaiškėjo, kad kerštauti sumanęs V.Damulevičius apgavo visą tarybą – jai pateikė savavališkai patobulintą dokumentą, nors išvakarėse buvo aptartas kitas variantas.


Išaiškėjus klastotei, konservatorių veikėjas puolė viešai atgailauti.


 


Valdžia savo klaidas kamšo žmonėmis


Rasa Jasmontienė, Šiaulių švietimo profesinių sąjungų pirmininkė


„Šiauliuose mokinių mažėja ne vieni metai, todėl ir pertvarką buvo būtina pradėti ne dabar, o prieš dešimtmetį.


Sutvarkyti viso mokyklų tinklo neįmanoma net per metus, juolab per savaitę, kaip dabar ruošiamasi. Pertvarka pradėta strimgalviais, nes praėjusią kadenciją švaistytasi pinigais, o dabar savo klaidas bandoma užkamšyti žmonėmis.


Blogai, kad pertvarkos planai slepiami nuo bendruomenės, nėra socialinio dialogo.”


 


 


Gintaras Šiuparys


LIETUVOS RYTAS