Pastabos dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos koncepcijos projekto

Kodėl profesinė sąjunga turi juo domėtis?


Dokumente išdėstyti principai kaip švietimo įstaigoje dirbantis pedagogas tobulins savo kvalifikaciją, kas tiesiogiai susiję ne tik su galimybe gauti didesnį darbo užmokestį, bet ir apskritai išsaugoti darbo vietą.


 


Kas yra nauja (pamiršta sena) šioje koncepcijoje?


Nors koncepcijos projekte iš esmės kartojama visiems įkyrėjusi frazė, kad pedagogas dėl savo profesijos specifikos turi neišvengiamai tobulėti profesine prasme, tačiau atsiranda naujų dalykų. Pirma, planuojamas pedagogo kvalifikacijos tobulinimo konsultanto atsiradimas, kuris faktiškai ir lems kuria linkme pedagogas tobulins savo kvalifikaciją. Visos veiklos be minėto konsultanto palaiminimo nebus finansuojamos iš mokinio krepšelio. Antra, faktiškai siekiama įteisinti visų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų ir fizinių asmenų veiklos akreditavimą, ką turės teisę daryti vienintelis ŠMM pavaldus Ugdymo plėtotės centras (UPC). Apskritai, planuojama, kad kvalifikacijos kėlimo sistema taps ne tik labai centralizuota, bet ir visiškai kontroliuojama mokyklos administracijos. Trečia, pedagogo kvalifikacijos tobulino procesas planuojamas ketveriems metams (metų skaičius keistai siejamas su ketverių metų bendrojo ugdymo koncentrais). Po ketverių metų norintis tęsti savo darbinę veiklą pedagogas faktiškai turi įrodyti, kad jis įgyvendino savo kvalifikacijos tobulinimo planą, o tai primena kadaise buvusį sumanymą įvesti visuotinę, priverstinę ir reguliarią atestaciją.


 


Kas šioje koncepcijoje gali padėti pedagogui sėkmingiau tobulinti kvalifikaciją?


Visų pirma, aiškiai pripažįstama, kad pedagogas tobulėja ne tik tobulindamas dalyko dėstymo bei kitus pedagoginius įgūdžius, tačiau svarbu yra tobulinti tiesiogiai su darbine veikla nesusijusius dalykus, tarp kurių įvardintos ir socialinės kompetencijos. Antra, pedagogui žadama išsami informacija apie jo kvalifikacijos tobulinimui skirtus pinigus ir apie galimybę juos daugmaž laisvai naudoti. Trečia, neabejotinai kvalifikacijos tobulinimui turėtų pasitarnauti ir kas aštuonerius metus planuojama metų trukmės stažuotė.


 


Kokie klausimai kyla perskaičius dokumentą?


Didžiausias klausimas – kaip bus nustatoma kiek pedagogas per ketverius metus pakėlė savo kvalifikaciją ir ar jis pasiekė planuotus tikslus? Juk ir patys koncepcijos rengėjai pripažįsta, kad „neįmanoma vienareikšmiškai apibrėžti pedagogo kompetencijų sanklodos idealo ir rekomenduotino siekinio“ (nors vėliau tai bando daryti taškų pagalba!). Kitas neaiškumas – kas bus daroma su dabar egzistuojančia kvalifikacinių kategorijų sistema ir jos apspręstais atlyginimų skirtumais?  Daugybę abejonių kelia ir visi projekte esantys skaičiai – ketveri kvalifikacijos kėlimo planų metai, 16 kvalifikacijos tobulinimo veiklos taškų minimumas, 30 taškų riba, leidžianti mokytojui siekti aukštesnės kvalifikacijos patvirtinimo ir t.t.


 


P.S. Gerbiamieji kolegos profsąjungiečiai, Jums pateiktos tik pirmosios ir labai paviršutiniškos pastabos apie labai svarbų mums dokumentą. Kviečiu visus ne tik įdėmiai išstudijuoti Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos koncepcijos projektą, bet ir operatyviai pateikti savo pastabas, kritiką bei pasiūlymus. Laiko turime labai mažai – vos kelis mėnesius.Pasiūlymus siųsti info@svietimoprofsajunga.lt


Projektą rasite čia>>


Ministro raštas>>


 


 



Pastabas paruošė:
Audrius Jurgelevičius


www.svietimoprofsajunga.lt

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!