Šio seminaro tikslas -pasikeisti patirtimi apie profesinių sąjungų vaidmenį profesinio švietimo ir mokymo (PŠM) srityje ir išanalizuoti naujausius pokyčius, vykstančius profesinio mokymo srityje. Tuo pačiu metu seminaro dalyviai ieškojo atsakymų, kokią įtaką profesinės sąjungos gali turėti gerinant situaciją šiame sektoriuje ekonominio atsigavimo po krizės metu.
Pirmąją dieną organizatorių vardu seminaro dalyvius pasveikino Martin Romer, ETUCE- EI Europos regiono direktorius, Rūta Osipavičiūtė, LŠMPSF pirmininkė ne tik pasveikino dalyvius, bet ir įteikė jiems simbolinius suvenyrus. Kalbėdama apie Lietuvos profesinio mokymo plėtrą ji pabrėžė veiksmingo socialinio dialogo svarbą šiame švietimo sektoriuje ir atkreipė dėmesį į tai, jog mūsų profesinė sąjunga profesinį mokymą laiko vienu iš svarbiausių prioritetų, mūsų atstovai įtraukti į visus pagrindinius komitetus ir aktyviai dalyvauja dabar vykstančioje PŠM reformoje.
Maike Koops, Europos Komisijos atstovė, EK Suaugusiųjų mokymosi departamento ekspertė pateikė dalyviams informaciją apie Europos suaugusiųjų mokymosi politiką ir jos svarbą profesinio mokymo sektoriaus požiūriu. Tačiau, ji pabrėžė, suaugusiųjų mokymasis negauna pakankamai dėmesio bei finansinės paramos iš Europos Sąjungos. M. Koops kalbėjo, kad aktyvesnis profesinių sąjungų dalyvavimas Europos Komisijos darbo grupėse, susijusiose su profesiniu mokymu ir suaugusiųjų mokymu turi būti vykdomas. Ji taip pat pabrėžė, jog didesnis bendradarbiavimas tarp švietimo sektorių, pavyzdžiui, profesinio ir suaugusiųjų mokymo – formalaus, neformalaus ir savaiminio lygmenyse visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemos kontekste yra labai svarbus, siekiant padidinti kokybės lygį. Neseniai Europos Komisija paskelbė tyrimą, kuris atkreipia dėmesį į suaugusiųjų mokymo specialistų gebėjimų ir kompetencijų svarbą, tai irgi gali būti profesinių sąjungų dėmesio centre (žr.: http://ec.europa.eu/education/more-information/doc/2010/keycomp.pdf ). Taip pat Europos Komisija atliks tyrimą dėl profesinio mokymo finansavimo.
Martin Romer, ETUCE-EI Europos regiono direktorius padarė Europos Sąjungos profesinio švietimo ir mokymo politikos apžvalgą ETUCE požiūriu. Jis paaiškino, kad ES daug dėmesio skiriama profesiniam švietimui ir mokymui, atsižvelgiant į PŠM vaidmenį ekonomikoje ir jo sąsaja su darbo rinka. Europos Komisija, ES Taryba Belgijos pirmininkavimo metu, krizei užklupus, bandė paspartinti profesinio mokymo plėtrą. Savo politikoje ETUCE pritaria Europos Sąjungos tikslui sukurti kokybišką ir patrauklų profesinį mokymą, tačiau tai turėtų būti siekiama atsiribojant ne tik nuo darbo rinkos, bet ir nuo holistinio požiūrio į švietimą perspektyvos. Profesinis rengimas ir suaugusiųjų mokymas turi būti finansuojami valstybių, todėl Europos Komisija turėtų skatinti valstybes nares, kad ne tik nemažintų, bet daugiau investuotų į profesinio mokymo sektorių – tai yra labai svarbu po neseniai praūžusios finansinės bei ekonominės krizės. ES šalių nacionalinėje politikoje vis didėja tendencijos privatizuoti, marketizuoti profesinio mokymo sektorių, tad profesinės sąjungos turi palaikyti naująsias ES iniciatyvas dėl profesinio mokymo. M. Romer pranešė, jog profesinės sąjungos svarsto galimybę kreiptis dėl finansinės paramos, rengiant projektus pagal mokymosi visą gyvenimą programą (http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-programme/doc78_en.htm ), Europos kaimynystės sistemos politikos programą (http://ec.europa.eu/world/enp/funding_en.htm ), Europos socialinio fondo (http://ec.europa.eu/esf/main.jsp?catId=46&langId=en ) ir Europos Regioninės plėtros fondo http://ec.europa.eu/regional_policy/funds/feder/index_en.htm
Po prezentacijos, dalyviai suskirstė į tris grupes aptarti švietimo profsąjungų dalyvavimą socialiniame dialoge PMŠ srityje. Visos trys grupės pateikė keletą pasiūlymų ir pastabų:
Turi būti nustatyta nuosekli profesijos mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema.
Turėtų būti patobulintas profesinis orientavimas ir konsultavimas apie profesinio mokymo galimybę.
Profesinės sąjungos su darbdavių organizacija galėtų inicijuoti kampanijas profesinio švietimo ir mokymo įvaizdžiui pagerinti.
Turėtų būti įdiegta tęstinė profesijos mokytojų mokymo sistema.
Profesinės sąjungos galėtų atlikti tyrimus dėl profesijos mokytojų darbo sąlygų ir parodyti, kokį poveikį daro blogos darbo sąlygos profesinio rengimo kokybei.
Nacionaliniu lygiu profesinės sąjungos turėtų kurti aljansus su kitom suinteresuotom grupėmis ir daryti įtaką valdžios institucijoms ir visuomenės nuomonei.
Europos ir nacionaliniu bei vietiniu lygiu koordinuoti socialinį dialogą, stiprinant jo poveikį.
Nacionalinės konfederacijos ir Europos profesinių sąjungų konfederacija turi įtraukti daugiau PŠM klausimų į savo darbotvarkę.
Profesinių sąjungų indėlis į profesinio švietimo ir mokymo kokybės gerinimą yra turbūt geriausias argumentas, jei siekiame pagerinti PŠM mokytojų darbo sąlygas ir gauti didesnį darbo užmokestį.
Antrą seminaro dieną Tatjana Babrauskienė, profesinio mokymo ekspertė ir trijų Lietuvos profesinių sąjungų centrinių organizacijų PŠM koordinatorė pateikė informaciją apie LŠPS vykdomą tarptautinį projektą, kurio tikslas nustatyti, kaip keičiasi profesijos mokytojų kompetencijos, vykstant ekonominiams, socialiniams, technologiniams ir kt. pokyčiams. Pilna projekto ataskaita bus paskelbta jau netrukus, bet dalyviai galėjo susipažinti su preliminariais tyrimo rezultatais.
Antrąją dieną vyko ir pažintinė kelionė po Vilniaus senamiestį, o seminaro rezultatai ir ateities veiklos perspektyvos buvo aptarti paskutinę – trečią seminaro dieną.
Seminaro foto:
http://www.flickr.com/photos/61506267@N07/sets/72157626324132729/
LŠPS
