Atėjo baigęs buhalterinės apskaitos bakalauro studijas Lietuvos žemės ūkio universitete. Po 2 metų perėjo dirbti į Tado Ivanausko vidurinę mokyklą. Dirbdamas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigė magistrantūros studijas, apgynė finansų magistro diplomą.
Vyriausiasis buhalteris džiaugiasi, jog abiejuose universitetuose sutiko labai gerus pedagogus, tikrus savo profesijos meistrus, kurie jam įdiegė meilę profesijai, išmokė ją gerbti, tausoti jos prestižą. Šiltu žodžių buhalteris mini profesorius Kostą Valužį, Danutę Zinkevičienę, Rasą Kanapickienę, dešimtis kitų apskaitos ir finansų disciplinų dėstytojų.
Paklaustas, kodėl pasirinko buhalterio profesiją, Gvidas Karkauskas sakė, jog jo teta buvo buhalterė. Jos pavyzdys įkvėpė vaiką sekti jos pėdomis. Nuvažiuodavo pas ją į darbą, domėjosi buhalterija. Sakosi, nuo vaikystės jam labai patikdavo skaičiuoti.
Į klausimą, kokios pagrindinės mokyklos buhalterių darbo problemos dabar, vyriausiasis buhalteris sakė, jog tai viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų diegimas. Nors artėja finansinių ataskaitų teikimo metas, buhalteriams kol kas niekas neatsako į jų keliamus klausimus. Kas turės konsoliduoti finansines ataskaitas, kokiu formatu reikės pateikti ataskaitų rinkinius, ar bus suderintos apskaitos programos ir savivaldybės specialistai galės perkelti atskirų subjektų duomenis? „Vienas lektorius paskaitoje aiškina vienaip, kitas – kitaip, – sako Gvidas Karkauskas. – Nežinai, kuo tikėti. Savivaldybė reikalauja ataskaitas pateikti greičiau, o kaip jas užpildyti, kai tiek klaustukų, niekas neatsako. Miesto savivaldybės skyriai jokios metodinės ar kitokios pagalbos neteikia. Kai ko nors paklausi, išgirsti, jog esate vyriausieji buhalteriai ir spręskite, kaip daryti, teisės aktai priimti, jų paaiškinimai parengti, dirbkite.“
Ne tik standartų taikymo nesklandumai kelia nerimą buhalteriui, bet ir labai dideli darbo krūviai.
„Žinau, kad yra mokyklų, turinčių po 2 buhalterių etatus, ir tai tų mokyklų buhalteriai skundžiasi, jog nespėja. O ką daryti, kai dirbi vienas? Mokykloje dirba per 100 darbuotojų, krūvis buhalteriui labai didelis. Jo atliekamas darbas neatitinka pareigų pavadinimo, didžiulės darbo apimtys, mažas darbo užmokestis, kvalifikacijos kėlimo problemos, neapibrėžtas darbo ir poilsio laikas. Jei turėčiau pagalbininką, jis galėtų išrašinėti apskaitos dokumentus, juos traukti į apskaitą, kontroliuoti mokėjimus už komunalines paslaugas. Tačiau suprantu, kad ir vadovams labai sunku, kai viskam trūksta pinigų, todėl ir verčiuosi vienas.“
Vyriausiasis buhalteris mąsto, kaip reikės spręsti mokytojų apmokėjimą už darbą egzaminų metu. Švietimo ministerija parengė rekomendacinį laišką, bet mokykloms reikia nustatyti savo tvarką. Egzaminai vyks savaitgaliais. „Tegu Egzaminų centras priima į darbą mokytojus, vėliau juos atleidžia. Pajustų, ką reiškia daryti tokius neapgalvotus sprendimus, – kalba vyriausiasis buhalteris. – Mes turbūt mokėsime už darbą poilsio dieną ir viršvalandžius, kitaip neleidžia Darbo kodekso nuostatos.“
Subūrė buhalterių profsąjungą
Trečius metus veikiančios Švietimo įstaigų apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Gvidas Karkauskas sako, jog buhalterių organizacijos tikslas – ginti savo narių interesus. Profsąjunga jungia per 50 šalies švietimo įstaigų buhalterių iš Kauno, Vilniaus, Alytaus, Lazdijų, kitų šalies vietovių. „Įsteigti buhalterių profsąjungą paskatino „AAM aktualijose“ išspausdintas Alytaus Dainavos vidurinės mokyklos vyriausiosios buhalterės Loretos Kesminienės laiškas „Buhalterio darbą keičiu į bibliotekininko“, kuriame kolegė kėlė opias mokyklų buhalterių darbo problemas, pirmiausia menką jų darbo apmokėjimą, – kalbėjo Gvidas Karkauskas. – Šioms Loretos mintims pritarė kelios dešimtys švietimo įstaigų buhalterių. Priėjome prie bendros išvados, jog apginti savo interesus vienam buhalteriui tikrai nepavyks. Nutarėme jungtis į buhalterių profsąjungą. Dveji darbo metai parodė, jog organizacija gali veiksmingiau ginti bendrus interesus. Pavyzdžiui, Alytaus buhalteriai pasiekė, kad mokyklų buhalterijos nebūtų centralizuojamos. Mums pavyko valdžiai įrodyti, jog buhalterių atlyginimų negalima mažinti, jie ir taip daug mažesni už vadovų.
Atsimenu, paskambino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas ir pranešė, kad mokyklų buhalteriams palieka atlyginimų koeficientą 18. Tai buvo pirmoji mūsų profsąjungos narių nedidelė pergalė. Pirmoji, bet tikiu – ne paskutinė. O buhalterė iš Alytaus, parašiusi straipsnį į „AAM aktualijas“, ne tik nemetė buhalterijos, bet ir tapo naujosios profsąjungos pirmininko pavaduotoja, viena aktyviausių mokyklų buhalterių teisių gynėja.“
Gvidas Karkauskas „AAM aktualijoms“ sakė, kad pokalbiai su kolegomis rodo, jog šie pasisako už mokyklos buhalterio statusą, o ne centralizuotą buhalteriją. Ir mokyklų vadovai net nenori prisiminti tų laikų, kai mokyklų buhalterinę apskaitą tvarkė centralizuota buhalterija, kai jiems dėl menkiausio reikalo reikėdavo važiuoti į centralizuotą buhalteriją ir ten spręsti iškilusius klausimus. Profsąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad ir švietimo strategijoje iki 2012 m. numatoma decentralizuoti mokyklų ir kitų švietimo įstaigų buhalterinę apskaitą. „Taupymo vajus daugelyje miestų ir rajonų politikams kelia minčių centralizuoti švietimo įstaigų buhalterijas. Pavyzdžiui, Kauno rajono, Klaipėdos miesto savivaldybės pamiršo strategiją ir pasidavė kažkieno sekamoms pasakėlėms, kaip bus gerai centralizavus buhalterinę apskaitą, kiek bus sutaupyta pinigų. Tačiau niekas nepasakė, kiek naujovė pridės darbo ir rūpesčių švietimo įstaigų vadovams. Bet valdininkams tas mažiausiai rūpi, jiems svarbu kažką daryti, griauti, reformuoti.“
Nors švietimo įstaigų buhalteriai turi pareigybių nuostatus ar aprašymus, tačiau neretai aprašymai nekonkretūs, o vienas teiginys „vykdyti kitus vadovo nurodymus“ išplečia buhalterio funkcijas ir atsakomybę iki begalybės. Labai daug skundų išsakė ikimokyklinių įstaigų buhalteriai: jiems užkraunami ne tik finansų tvarkymo darbai. Darželių buhalteriai dirba ir informatikų, ir raštvedžių, ir sekretorių, ir ūkvedžių darbus. Profsąjungos nariai parengė tipinius buhalterio nuostatus ir sieks, kad jais galėtų naudotis visų švietimo įstaigų finansininkai. Profsąjungos nariai supranta, kad reikia didinti buhalterio profesijos prestižą, kurį gadina pavieniai įvykiai, kai buhalteriai iššvaisto įstaigos lėšas, kaip, pavyzdžiui, buvo Seimo kanceliarijoje ar vienoje Kauno rajono mokykloje.
Romas DIKČIUS
Savaitraštis „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos”
2011m. vasario 28d., pirmadienis, Nr. 8 (632)
Šaltinis:
