Europos komisija tvarkos mūsų kieme nepadarys

Barsukas dar tik apsivertė ant kito šono, vadinasi, žiema tik įpusėjo ir sąskaitos greitai nesumažės. Jau net didysis taupytojas socialiai labiausiai pažeidžiamųjų sąskaita premjeras Andrius Kubilius sunerimo ir tai demonstruodamas sukvietė įvairių valdininkų ir valdininkėlių pasitarimą, norėdamas išsiaiškinti, kas čia darosi. Ir ką išsiaiškino?


Ogi tik tai, kad Vilniaus šilumos ūkyje nevykdomi teisės aktų reikalavimai, nustatantys, kaip turi atrodyti pateikiamos sąskaitos už šildymą. Ir kad vartotojams ateityje bent jau internete turėtų būti pateikiama informacija, kiek jų namas ar namų ūkis suvartoja šilumos.


Pašilaičiuose gyvenanti mano kaimynė Fedosija nei kompiuterio, nei interneto neturi ir, sako, niekada nėra jų mačiusi, todėl jai ir toliau teks žiūrėti į nieko nesakančias paskutinius pinigus šluojančias sąskaitas ir melstis, kad tik greičiau atšiltų. Tai tiek jai naudos iš premjero sušaukto pasitarimo. Net už teisės aktų reikalavimų nepaisymą niekam ir plaukas nuo galvos, atrodo, nenukris. Galiausiai premjeras parodė visišką savo kabineto bejėgiškumą ir pareiškė, kad Vyriausybė neturi jokių realių galimybių sumažinti milžiniškas sąskaitas. Taigi anot garsiųjų rusų humoristų, skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas.


Pasak Vyriausybės vadovo, gyventojai gruodį sulaukė didelių sąskaitų už šildymą dėl itin žemos oro temperatūros. Ta proga Ministras Pirmininkas dar pasipiktino, kad šilumą tiekiančių įmonių platinama informacija, esą valstybė reguliuoja kainas, yra rinkimų propaganda, ir nepamiršo pareikšti, kad sumažinti šilumos kainas padėtų namų renovacija.


Tik nutylėjo, kad ją sužlugdė ne kas kitas, o jo ministrai. Taigi viską suversti tik savivaldybėms ir patiems gyventojams nėra labai garbinga. Tačiau premjeras, atrodo, net nežada bent dalį jų krūvio užkrauti ant savo kabineto narių pečių ir ką nors daryti, nors pasiūlymų, kaip gelbėti žmones nuo į neviltį varančių sąskaitų už šildymą, yra pasipylę įvairių įvairiausių.


Nelabai suprantama, kieno interesus – šilumos tiekėjų ar gyventojų – gina Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Ir apskritai, kas tikrina šilumininkus, ar jie nepiktnaudžiauja vis didindami sąskaitas už šildymą, ar dar pajėgiantys mokėti nemoka už tuos, kurie to jau neišgali.


Užtat Energetikos ministerija antradienį Europos Komisijai sukurpė skundą, po kurio turėtų būti inicijuojamas tyrimas dėl „Gazpromo“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi ir reikalaujama įpareigoti šį Rusijos gigantą – valstybę valstybėje – vykdyti skaidrią, sąžiningą ir nediskriminacinę gamtinių dujų tiekimo politiką.


Ar nepanašu tai į Dono kazokų laišką carui? Gal rusai išsigąs ir tuoj puls mažinti Lietuvai tiekiamų dujų kainą bent jau iki tiek, kiek dabar už jas moka latviai ir estai? Arba atidarys visus šliužus gamtinių dujų tiekėjų konkurencijai ir netgi padės susikurti europinei dujų rinkai?


Nebūkime naivūs. Visa Europa šildosi rusiškomis dujomis ir tikrai nepuls ginti Lietuvos energetinių reikalų, juo labiau kad latviai ir estai visgi sugebėjo susitarti dėl mažesnių dujų kainų, nors jų valstybės taip pat yra Europos Sąjungos narės ir taip pat privalo įgyvendinti tą komplikuotą 3-iąją ES energetikos direktyvą, kuri reikalauja atskirti dujų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą. Premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas neslepia, kad dėl dujų kainos Lietuvai niekas nesiderėjo, nes atseit nebuvo prasmės.
Tačiau „Lietuvos dujų“ vadovų aiškinimu, jei derybose su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ būtų pavykę pasiekti importuojamų dujų kainos sumažinimo 15 proc., centralizuotai tiekiamo šildymo kaina būtų buvusi kur kas mažesnė.


Gal taip būtų buvę, gal ir ne. Nepabandžius net sėsti prie derybų stalo, sunku ką nors pasakyti. Todėl dabar už dujas ir mokame tiek, kiek prašo, ir iš nevilties rašome skundus Briuseliui. Tik jis tvarkos mūsų kieme tikrai nepadarys. Iškuopti teks patiems.


 


 


Stasys Jokūbaitis


VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS