„Sodros“ konsultantai: leidžiama atsisakyti atostogų iki gimdymo, bet ne po gimdymo


Pagal šiuo metu galiojančią tvarką motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks 1 metai – 90 procentų, iki sukaks 2 metai – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.


Jei moterų nėštumo ir gimdymo atostogos baigiasi po birželio 30 d., jų pajamos gerokai sumažės. Vienam iš tėvų nutarus vaiką namuose prižiūrėti vienerius metus, bus mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa, jei dvejus metus – pirmaisiais vaiko auginimo metais pašalpa sudarys 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, antraisiais – 40 proc. Tačiau antraisiais metais jau būtų neribojama vaiko priežiūros atostogų išėjusių tėvų galimybė dirbti – dėl papildomų pajamų, net jei žmogus dirbs visu krūviu, pašalpa nemažėtų.


Gretos kūdikio gimimo data numatoma birželio 1 d. Tai reiškia, kad ji nepatenka į laimingųjų, kurie motinystės (tėvystės) išmokas gaus pagal senąją tvarką, sąrašą. Mat minėtos nėštumo ir gimdymo atostogos, suteikiamos 30-tąją nėštumo savaitę, griežtai reglamentuotos. Įstatymai nurodo, kad iki gimdymo suteikiama 70 dienų, o po gimdymo – 56. Ir niekaip kitaip.


„Pradėjome galvoti, ar neįmanoma būtų atostogas sutrumpinti, pavyzdžiui, pasiimti atostogas tik iki gimdymo, o likusių dienų atsisakyti ir iškart išeiti vaiko priežiūros atostogų. Keletą kartų šiuo klausimu konsultavomės su „Sodros“ specialistais, tačiau kaskart išgirsdavo vis kitą atsakymą. Pasirodė, kad jiems nepakanka kompetencijos, o visos naujausios informacijos internete, kad ji būtų vienoje vietoje ir išdėstyta aiškiai, rasti taip pat nepavyko“, – guodėsi antro vaiko besilaukianti moteris.


Po ilgų aiškinimųsi pašnekovė teigė taip ir nesupratusi įstatymų logikos, kodėl neimti 70 dienų iki gimdymo, kaip jai aiškino „Sodros“ specialistai, leidžiama, o 56 dienų po gimdymo atsisakyti jau negalima.


„Kai teiravausi „Sodroje“, ar galiu pasiimti tik 70 dienų iki gimdymo, o likusių atsisakyti ir iš karto išeiti vaiko priežiūros atostogų, iš pradžių man sakė, kad tai įmanoma, tačiau gydytoja tikino, kad šitaip niekada neišdavinėjami dokumentai. Tuomet paskambinau dar kartą ir sužinojau, kad 70 dienų atostogų galėčiau neimti, tačiau likusių 56 dienų po gimdymo atsisakyti negalima, tuomet esą reikia atsisakyti visų nėštumo ir gimdymo atostogų – nuo pradžios iki galo“, – teigė pašnekovė.


Būtent tokį variantą Greta ir ketina pasirinkti. Anot jos, netekusi šios rimtos finansinės paspirties pinigų, šeima spės susitvarkyti pašalpos dokumentus pagal senąją tvarką, todėl ateityje vis tiek išloš – ir nemažai. „Žinoma, pirmiausiai rūpi, kad nėštumas praeitų gerai ir vaikelis gimtų sveikas, tačiau visgi yra ir kita šios situacijos pusė – finansinė, kurią užtikrina įstatymai. Jei yra galimybė pasirinkti naudingiausią variantą, kodėl turėčiau ja nepasinaudoti? Juk vaikas – ne tik džiaugsmas, bet ir rūpesčiai bei išlaidos“, – svarstė jauna mama.


Jei tektų išeiti vaiko priežiūros atostogų pagal naująją tvarką, moteris teigė jas imtų tik metams (tai esą finansiškai naudingiau) arba antrus metus prieš pašalpos prisidurtų dirbdama. Mat jauna šeima negali sau leisti likti su tokiomis mažomis pajamomis.


 


Įstatymų vykdytojai nežino, ar moters pageidavimas teisėtas


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistų teigimu, Darbo kodekse imperatyviai nurodoma, kad moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), tad pasirinkti šių tikslinių atostogų išdėstymo tvarkos nėra leidžiama.


Pagrindas suteikti nėštumo ir gimdymo atostogas yra gydytojo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, kuris išduodamas suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Išmoka už visas 126 dienas mokama iš karto, kai tik moteris pateikia prašymą, todėl tiksli vaiko gimimo data nėra labai svarbi ir nekoreguoja šių atostogų trukmės.


„Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Tuo remiantis, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po gimdymo)“, – aiškino SADM specialistai.


Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama nuo vaiko gimimo dienos. Anot SADM specialistų, pastarasis atvejis taikomas tik tuomet, kai moteris gavo nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, jo pagrindu buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, tačiau neturėjo teisės gauti motinystės pašalpos (pavyzdžiui, neturėjo reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo).


Po šio teiginio kyla natūralus klausimas – ar gali moteris atsisakyti minėtos pašalpos savo noru, nors teisę ją gauti turi. Panašu, kad tokio atvejo dar nebuvo, todėl specialistai pasimetė. Mat įstatymuose tokia situacija neaprašyta. „Kadangi čia rimtas teisinis klausimas, mes šiandien negalėsime atsakyti. Reikia kartu susėsti socialinio draudimo, darbo santykių srities, o gal ir sveikatos apsaugos specialistams“, – teigiama SADM atsakyme.


 


 


Inga Saukienė, www.DELFI.lt