Maistui per dieną – 6 litai
Statistikos departamento neseniai paskelbtais duomenimis, minimalų atlyginimą – 800 litų popieriuje gauna daugiau nei 19 proc. šalies gyventojų. Tad žmogus, uždirbantis minimalų atlyginimą, į rankas per mėnesį gauna apie 678 litus.
Jei minimumą gaunantis žmogus turi nediduką 1 kambario nuosavą būstą, už kurį nereikia mokėti nei paskolos bankui, nei nuomos mokesčio, žiemos sezono metu komunalinėms išlaidoms mažiausiai reikia apie 400–450 litų.
Mėnesinis autobuso bilietas uostamiestyje, kuris galioja tik darbo dienomis, kainuoja 66 litus.
Atskaičiavus šias būtinas išlaidas, maisto produktams tokiam žmogui per mėnesį geriausiu atveju lieka apie 180 litų. Tad per dieną vargingai gyvenantis žmogus maistui gali skirti tik apie 6 litus, arba apie 45 litus per savaitę.
O kur dar kitos žmogui būtinos išlaidos – higienos reikmenims, drabužiams, batams, medikamentams ar kitiems gyvenimui reikalingiems būtiniausiems daiktams.
Į lengvatas nepretenduoja
Net ir gyvendamas žemiau skurdo ribos toks žmogus pretenduoti į socialines bei kitokias lengvatas negali. Prašyti valstybės skiriamų lengvatų ar pašalpų gali tik tie asmenys ar šeimos, kurių vienam šeimos nariui per mėnesį tenka 528 litai. Tačiau minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus mėnesinės pajamos yra 150 litais didesnės, todėl tikėtis paramos iš valstybės jis negali.
Dienraščio “Klaipėda” žurnalistė atliko eksperimentą, kurio metu bandė išaiškinti, ką reikia valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei, kad nuo atlyginimo liekančios sumos tam užtektų. Dvi savaites ji bandė maitintis per dieną maistui išleisdama ne daugiau kaip 6 litus.
Racione – makaronai ir bulvės
Eksperimentas parodė, jog prasimaitinti už tokią sumą įmanoma, tačiau tik nuolatos valgant tuos pačius produktus – įvairias pigiausias kruopas bei makaronus.
Mėsos, žuvų ir jų produktų įsigyti minimalų atlyginimą gaunantys žmonės tiesiog neišgali. Jiems sunkiai įperkami ir pieno produktai.
Eksperimento dalyvė pirmąsias penkias dienas pusryčiams valgė pigiausią keturių grūdų košę.
400 g pakuotė šios košės kainavo 2,49 lito. Penkioms dienoms prireikė pusantros pakuotės. Pietums į darbą ji nešdavosi du sumuštinius su juoda duona ir sūriu arba itin pigia II rūšies dešra. Net ir pigiausios dešros gabalėlis atsiėjo 3,99 lito. Juodos duonos pakuotė kainavo 2,4 lito. Už nediduką sūrio gabalėlį eksperimento dalyvė paklojo 3,98 lito.
Kone kasdien vakarienei eksperimento dalyvė valgė įvairius patiekalus iš makaronų arba bulvių. Penkioms dienoms prireikė vienos pakuotės makaronų bei beveik kilogramo bulvių. Tačiau vien jų nepakako – norint pasigaminti iš šių produktų vakarienę dar prireikė aliejaus, pigiausių prieskonių, grietinės košei pagaminti. Už visus šiuos produktus dar išleista 14,36 lito.
Daugiau asmenų neprasimaitintų
Savaitgalį eksperimento dalyvė leido sau pasimėgauti įvairesniu maistu. Pusryčiams ji suvalgė du virtus kiaušinius. Pietums išsivirė daržovių sriubos. Kad sriuba būtų gardesnė, ją virė su kiaulių kaulais. Šios sriubos pakako abiem savaitgalio dienoms. Vakarienei ji valgė keptus miltinius blynus su grietine ir cukrumi.
Savaitgalio produktai atsiėjo 26,91 lito. Iš viso per pirmąją eksperimento savaitę vien maisto produktams itin taupant išleista 41,27 lito.
Antrąją eksperimento savaitę meniu, išskyrus savaitgalį, nepasikeitė. Savaitgalį eksperimento dalyvė pusryčiams valgė keturių grūdų dribsnių košę, kurios dar buvo šiek tiek likę nuo darbo savaitės pusryčių. Pietums ji išsikepė kotletų iš pigiausio faršo, kuriuos su bulvių koše ji valgė dvi dienas. Abi dienas vakarienei eksperimento dalyvė valgė po saujelę virtų makaronų. Per šią savaitę maisto produktams išleista 31,27 lito.
Iš viso per abi savaites maisto produktams išleista 72,54 lito. Už šią sumą nors ir ne per skaniausiai, tačiau pakankamai sočiai maitinosi vienas asmuo, tad jei uždirbant minimalų atlyginimą tektų išlaikyti daugiau šeimos narių, visiems jiems tektų gyventi pusbadžiu – pinigų maistui neužtektų.
Per dvi savaites įsigyta maisto produktų
Makaronai (2 pakuotės) – 3,38 Lt
Bulvės (2 kg) – 2,4 Lt
Keturių grūdų košė (2 pakuotės) – 4,98 Lt
Aliejus – 4,59 Lt
Miltai – 2,2 Lt
Kiaušiniai – 3,98 Lt
Kiaulių kaulai sriubai – 4,36 Lt
Burokėliai, kopūstai, morkos sriubai – 6,85 Lt
II rūšies dešra – 7,98 Lt
Sūris – 8,1 Lt
Juoda duona (2 pakuotės) – 4,8 Lt
Cukrus – 2,99 Lt
Arbata – 2,6 Lt
Maltas faršas (300 g) – 4,34 Lt
Grietinė (2 pakuotės) – 5,2 Lt
Tepamasis riebalų mišinys – 2,29 Lt
Keleto rūšių prieskoniai – 1,5 Lt
Aušra Maldeikienė, ekonomistė
Išgyventi uždirbant minimumą absoliučiai neįmanoma. Na, užmuškit mane, bet tokia realybė. Aš niekaip nesuprantu, kaip tie 20 proc. lietuvaičių, gaunančių tuos savo varganus 670 litų, išgyvena. Vadinasi, arba jie turi turėti savo ūkį, arba dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje – pirkti, kad ir tas pačias kontrabandines prekes arba papildomai gauti nelegalų atlyginimą. Tokia realybė. Nors tie žmonės taip prisideda prie nusikalstamos veiklos, jie dėl to nekalti – vogti juos verčia valdžia. Išgyventi Lietuvoje neįmanoma ir už minimalų – 1,6 tūkst. litų atlygį. Kad tai suprastum, nereikia ir labai išsamių ekonomikos žinių, juk užtenka blaiviai pažiūrėti, kiek viskas kainuoja. Aš kažkada paskaičiavau, kad vidurinį išsilavinimą turintis žmogus arba tiesiog geras darbininkas mažiausiai į rankas turėtų uždirbti apie 2 tūkst. litų, kad galėtų išgyventi. Net ir už šią sumą jis negyvens kaip karalius, taupys ir jam daug kam tos algos net neužteks. Čia kalbu apie jauną žmogų, kuris paprastai neturi kur gyventi, kuriam reikia nuomotis būstą arba imti paskolą iš banko tam, kad jį įsigyti. Žinoma pensininkas, gyvenantis kur nors kaime, kuris visą gyvenimą įpratęs gyventi labai kukliai, galbūt išgyventų ir už 700–800 litų. Jauna šeima, auginanti vieną vaiką, turėtų per mėnesį uždirbti apie 4–4,5 tūkst. litų, kad galėtų išgyventi. Matant, kokia mūsų šalyje vykdoma politika, aiškiai suprantama, iš kur atsiranda tos visos ekonominės ir socialinės problemos.
Diena.lt