Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų  instituto užsakymu bendrovės „Spinter

tyrimai“ atliktas tyrimas.

Didžiausia šių pajamų dalį sudaro pajamos dirbant atsitiktinius darbus Lietuvoje (tokių pajamų gauna 32 proc. nedirbančių namų ūkių narių), o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius

arba reguliarius, tačiau nelegalius darbus. Dar po 6 proc. bedarbių pajamų gauna, kaip prisipažįsta, iš savo versliuko (t.y. nesamdomo darbo) ir iš trumpalaikių darbų užsienyje.

„Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalyje buvo 309 tūkst. registruotų bedarbių. Nedarbo draudimo išmokas gavo tik kiek daugiau nei 15 proc. iš jų. Taigi, šis tyrimas pateikė aiškų atsakymą į iki šiol buvusį atvirą klausimą, iš kokių lėšų gyvena be

nedarbo išmokų likę bedarbiai, o dažnai – ir jų šeimų nariai. Mat trečdalyje namų ūkių, kuriuose gyvena bedarbis, nedirba ir reguliarių pajamų negauna ne vienas namų ūkio narys“, – tyrimo rezultatus pristato „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložiene.

62 proc. neoficialų darbą turinčių bedarbių ir gyvenančių su tokiu bedarbiu arba tokį bedarbį pažįstančių asmenų sako, kad legaliai šie bedarbiai neįsidarbina, nes to nenori darbdavys. Be to, 35 proc. pripažįsta, kad nuo oficialaus įsidarbinimo sustabdo ir nenoras netekti kitų pajamų ar socialinių lengvatų, dar tiek pat – kad tai tiesiog nenaudinga, nes įsidarbinus legaliai būtų mokama mažesnė alga.

Populiariausia veikla tarp atsitiktiniais samdomais darbais užsiimančių ir nuolatinius ar reguliarius, bet neoficialius darbus turinčių bedarbių yra statyba ir remonto darbai (tuo užsiima atitinkamai 30 ir 28 proc.). O nelegalių versliukų savininkai dažniausiai užsiima naudotų automobilių prekyba ir remontu (35 proc.), 24 proc. – smulkia prekyba, 19 proc. gabena prekes iš užsienio, statybų, o remonto srityje darbuojasi 17 procentų.

GIMTOJO KRAŠTO

informacija