– Lietuvoje dabar yra 324 tūkst. bedarbių, t. y. 15 proc. darbingo amžiaus žmonių laikinai neturi darbo. Ką, jūsų nuomone, šaliai reiškia ši armija bedarbių?

Kita vertus, juk 85 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų šiandien dirba. Nuo šių metų vidurio, kaip ir buvo prognozuota, nedarbas šalyje stabilizuojasi. Jau nuo birželio vidurio daugėja įdarbinamų žmonių, darbdaviai registruoja daugiau darbo pasiūlymų. Liepos 1 d. bedarbių 0,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Tikimės, kad ateinančiais mėnesiais nedarbas pamažu mažės. Vidutinį metinį nedarbą šiemet prognozuojame 13,5–14,5 proc.

– Kaip kito nedarbo lygis Lietuvoje per pastaruosius 20 metų? Ar panašus šuolis buvo 1998 m. po garsiojo „defolto“ Rusijoje, kai Lietuvoje bankrutavo daug įmonių?

Per du dešimtmečius nedarbo lygis ir kilo, ir krito. Panaši į dabartinę situacija buvo ir 2001 m. balandį, kai buvo įregistruota 237,4 tūkst. bedarbių. Tuomet nedarbo lygis siekė 11,8 proc.

– Ką gali padaryti LDB, kad bedarbių sumažėtų, ir ko negali? Juk ne Darbo birža didina bedarbių skaičių.

Svarbiausia, ką mes galime, – tai jau atleistiems ar dar tik įspėtiems apie atleidimą iš darbo asmenims padėti įgyti naują kvalifikaciją ar kompetencijų dalyvaujant profesinio mokymo programose. Ir, aišku, padėti tokiems žmonėms įsidarbinti pagal terminuotąsias ar neterminuotąsias darbo sutartis, dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse (įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, darbo rotacija ir viešieji darbai) ar įsidarbinti darbo vietose, nutolusiose nuo gyvenamosios.

Dabar už įdarbintus pagal remiamojo įdarbinimo priemones asmenis darbdaviams tam tikrą laiką mokamos subsidijos, skirtos darbo užmokesčiui ir nuo jo priskaičiuotoms privalomojo socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti, o asmenims, įsidarbinusiems kitoje vietoje, 3 mėnesius gali būti kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal bei apgyvendinimo išlaidos.

Paramos darbo vietoms steigti priemonės numato subsidijas darbo vietų, skirtų neįgaliesiems asmenims įdarbinti, steigimui, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų bedarbiams įdarbinti įgyvendinimui, savarankiško verslo pradžiai ar plėtrai. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo dar viena naujovė – subsidijos verslo liudijimui įsigyti ir valstybinio socialinio draudimo įmokų išlaidoms iš dalies padengti. Šios subsidijos dydis – 0,25 MMA už vieną veiklos pagal verslo liudijimo mėnesį. Pirmąjį š. m. pusmetį minėtomis paramos priemonėmis pasinaudojo apie 45 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

– Kokią dalį tarp bedarbių sudaro ilgalaikiai bedarbiai? Juk formuojasi kategorija žmonių, kurie, matyt, oficialiai niekada ir nedirbs.

Metų pradžioje tokių buvo kas penktas tarp visų registruotų bedarbių, pirmojo ketvirčio pabaigoje – kas ketvirtas, o vasaros pradžioje – jau beveik kas trečias. Pastaraisiais mėnesiais padėjome įsidarbinti beveik 11 tūkst. ilgalaikių bedarbių (kas šeštas iš visų įdarbintųjų). Dar 5,6 tūkst. ilgalaikių bedarbių nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Tačiau būkime realistai – vien LDB teritoriniai skyriai situacijos nepakeis.

– Kaip sekasi įsidarbinti jautrioms nedarbui gyventojų grupėms: jaunimui, jaunoms mamoms, priešpensinio amžiaus žmonėms?

Per antrąjį š. m. ketvirtį registruota 25,5 tūkst. asmenų, jaunesnių nei 25 m. (kas penktas registruotas bedarbis), o įsidarbino 10,5 tūkst. asmenų (kas šeštas tarp visų įdarbintųjų). Dar 2,4 tūkst. jaunų bedarbių nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Vasaros pradžioje jose dalyvavo 5,8 tūkst. jaunų bedarbių ir jiems buvo sustabdytas bedarbio statusas. Deja, į LDB skyrius plūstelėjus aukštųjų mokyklų absolventams, įregistruota 46,4 tūkst. jaunų asmenų, turinčių bedarbio statusą.

Vyresni kaip 50 metų asmenys, tėvai, įtėviai, vaiko globėjai, auginantys vaikus iki 8 metų arba neįgalius vaikus iki 18 metų, o nuo liepos 1 d. ir asmenys iki 29 metų yra darbo rinkoje papildomai remiami, jiems taikomos jau minėtos remiamojo įdarbinimo priemonės.

Be to, registruota 10,1 tūkst. bedarbių, turinčių papildomą rėmimo požymį „nėščios moterys, šeimos pasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką“. 8 tūkst. tokių bedarbių įdarbinta, dar 1,6 nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Šiuo metu LDB registruota 35 tūkst. asmenų, turinčių šį bedarbio papildomo rėmimo požymį.

O iš 20 tūkst. vyresnių nei 50 metų bedarbių įdarbinta beveik 10 tūkst., dar 3,3 tūkst. nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Tačiau LDB iš viso registruota apie 84 tūkst. asmenų, vyresnių nei 50 metų.

Dabar registruota 220 tūkst. papildomai remiamų bedarbių. Tai yra 68
proc. visų bedarbių.

– Kuo skiriasi nedarbas provincijoje, didžiuosiuose miestuose ir sostinėje?

Liepos 1 d. šalyje buvo registruotas 15 proc. nedarbas. Net 35 savivaldybėse jis viršijo šalies vidurkį. Daugiausia bedarbių registruota Vilniaus r., Šalčininkuose (20 proc.), mažiausiai – Neringoje (5 proc.). Iš miestų tik Alytaus ir Panevėžio savivaldybėse nedarbas viršijo šalies vidurkį – 17 proc. Iš didžiųjų šalies miestų didžiausias nedarbas yra Vilniuje – 14 proc., o mažiausias Šiauliuose – 13 proc.

– Kaip nedarbą mažina laikinieji arba viešieji darbai?

Tokie darbai yra labai įvairūs ir atliekami įvairiose srityse, pradedant gyvenamųjų vietovių, įmonių ar mokyklų aplinkos tvarkymu, remonto darbais – iki istorijos paminklų restauravimo ar išsaugojimo ir gamtosaugos projektų. Pirmąjį š. m. pusmetį viešuosiuose darbuose buvo įdarbinta apie 15 tūkst. asmenų, iš kurių beveik 6 tūkst. – ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojai.

– Kokios LDB prognozės artimiausiems metams? Kada bedarbių ims žymiai mažėti?

Tai atsitiks tuomet, kai atsigaus šalies ekonomika. Dėl savo pobūdžio darbo rinka yra inertiška ir vėliausiai reaguoja į ekonomikos ciklo pokyčius. Nedarbas greitai didėja ekonomikos nuosmukio metu, tačiau ekonomikai kylant, deja, mažėja labai palengva.

 

„Savaitė“