Siekiant sužinoti kaip pedagoginė bendruomenė vertina ŠMM ketinimus nuo 2010 m. sausio 1 dienos diferencijuoti mokytojų ir mokyklų vadovų tarifinio atlyginimo koeficientus, LŠMPSF organizavo mokytojų ir mokyklų vadovų apklausą.
Apklausa vyko 10 dienų ir joje dalyvavo daugiau kaip 9 000 respondentų iš visos Lietuvos. Visi atsakymai yra gauti elektroniniu arba paprastu paštu. Pateikiame trumpą apklausos apibendrinimą.
BALSAVIMO SUVESTINĖ
a)pritariu tarifinio atlyginimo koeficientų “žirklių“ įvedimui, nes taip bus sudarytos prielaidos | b)pritariu tarifinio atlyginimo koeficientų “žirklių“ įvedimui, nes tai galimybė padidinti darbo | c)pritariu tarifinio atlyginimo koeficientų “žirklių“ įvedimui, nes taip bus galima išsaugoti mažas | d)nepritariu tarifinio atlyginimo koeficientų “žirklių“ įvedimui, nes tai tėra paslėptas darbo | e)nepritariu tarifinio atlyginimo koeficientų “žirklių“ įvedimui, nes atsiranda galimybė |
19 | 8 | 31 | 8918 | 8270 |
Iš apklausos rezultatų matosi, kad absoliuti dauguma respondentų pasirinko atsakymus „d“ ir „e“, pažymėdami, kad nepritaria tarifinio atlyginimo koeficientų “žirklių“ įvedimui, nes mano, jog tai tėra „paslėptas darbo užmokesčio mažinimas“ arba, jog taip „atsiranda galimybė vienvaldiškiems ir subjektyviems mokyklos vadovo sprendimams“.
Apklausos metų sulaukta nemažai pedagogų pastebėjimų ir siūlymų. Dauguma, kaip pvz. Šilgalių pagrindinės mokyklos atstovai nepritaria tarifinio atlyginimo koeficientų “žirklių“ įvedimui, nes atsiranda bereikalinga painiava ir galimybė piktnaudžiauti savivaldybėms mokyklų sąskaita. Ikimokyklinių įstaigų darbuotojai mano, jog jų atveju “žirklės” visiškai nepriimtinos, nes skiriamas darbo užmokesčio fondas ir taip nepakankamas. Savivaldybės tik tuo pasinaudos ir skirs mažiausią koeficientą. Rugsėjį taip jau ir buvo skaičiuota. Auklėtojai mano, kad ir mokyklose tai sukels tik priešpriešą ir nesantaiką tarp pedagogų, nes atsiras “geresni” “sukalbamesni” ir “mielesni”. „Šiuo sunkiu laikotarpiu neturėtų būti skirstymo“, – mano darbuotojai.
Vygantas Kaselis iš Ukmergės mano, kad savivaldybės „žirklėmis“ tiesiog pasinaudos, „privers mokyklas nustatyti minimalų koeficientą, o sutaupytas lėšas panaudoti kitoms švietimo reikmėms, pvz.: sumokėti už elektrą, šilumą ir kt.“ Kai kurie mokytojai teigia, kad jau pajuto „žirkles“. „Šiai dienai atlyginimas su visais “karpymais” sumažėjo 300 Lt.“, – teigia Vitalija Taraškevičienė.
Žvingių pagrindinės mokyklos kolektyvas nepritaria “žirklėms”, nes mano, jog „visuomet vis tiek bus tik mažiausias koeficientas, nes retai kurioms mokykloms užtenka mokinio krepšelio lėšų.“
Taip mano ir vadovai, pvz. Ukmergės rajono Želvos vidurinės mokyklos direktorius Vidas Tavoras nepritaria „žirklių“ įvedimui ir teigia, jog tam nepritaria ir jo mokyklos mokytojai. Direktorius mano, jog tai yra paslėptas darbo užmokesčio mažinimas. „Mažos mokyklos, norėdamos išgyventi, privalės taikyti “žirklių” minimumą. Jei mokytojas dirba didelėje ir mažoje mokykloje, nejaugi jo darbas skiriasi? Pasiruošti pamokai ir ją gerai pravesti užima tiek pat laiko – ar klasėje 10 vaikų, ar 30. Skiriasi tik sąsiuviniams ir kitiems darbams taisyti skirtas laikas.“
Tačiau, kai kurie įstaigų vadovai iš esmes pritaria „žirklėms“, nors ir pastebi, kaip pvz. Irena Ratkevičienė, jog „žirklių“ taikymo principai dar nežinomi. „Neapgalvota sistema gali neveikti, galimi piktnaudžiavimai. Turi būti labai aiškūs kriterijai.“ Be to, direktoriai mano, kad vadovams „žirklės” jau egzistuoja. „Mažų darželių (2-3 gr.) direktorėms jos jau taikomos, nesvarbu, kad ne per koeficientą. Šiose įstaigose auklėtojų etatai mažinami 0,4 etato, o tai yra 15 kontaktinių valandų. Visas šias valandas privalo grupėje dirbti direktorė. Administraciniam darbui lieka 25 val., nors nėra jokių pavaduotojų. Visos sferos turi būti aprėptos – ugdymas, darbas su tėvais, metodinė veikla, atestavimas, mokytojų taryba, spec. ugdymas, įvairūs ryšiai ir t.t.
Viskas turi vykti kaip ir didelėje įstaigoje. Labai nenormali padėtis, kai auklėtojų ir jų padėjėjų atlyginimas nepriklauso nuo vaikų skaičiaus. Ši blogybė keroja įstaigose, kur grupės yra skirstomos pagal kalbas. Tokiose grupėse vaikų skaičius gali skirtis dvigubai, vienoje gali būti 10, kitoje – 20 vaikų. Kiekvienam aišku, kad žmonių, dirbančių tokiose skirtingose grupėse darbas turi būti vertinamas skirtingai. Vienos ilsisi, o kitos plėšosi, o atlyginimą gauna tą patį.“
Mokyklos direktorius Armandas Abazorius teigia, kad koeficientams galima būtų pritarti, „jeigu būtų nustatyti vieningi, visiems suprantami kriterijai pagal kuriuos diferencijuotume koeficiento dydį. Šiuo metu diferencijuojama pagal kvalifikacinę kategoriją, taip išeitų, kad atestacija kaip ir nebereikalinga. Mums vis tiek reikės suvesti “galus”, jeigu skirsime vienam mokytojui didesnį koeficientą, kitam turėsime priverstinai sumažinti, tad kur tas teisingumas?“
Apie kvalifikacijos kėlimo beprasmiškumą, įvedus „žirkles“, kalba nemažai respondentų. Angelė Spudvilienė retoriškai klausia: „O kokia tada prasmė iš kvalifikacijos kėlimo? Gavus mažiausią koeficientą, metodininkui jis būtų mažesnis už didžiausią vyr. mokytojo koeficientą? Sveiku protu nesuvokiami faktai.“
Pedagogų nepasitikėjimą kelia ir vadovams suteikiama laisvė skirti diferencijuotus koeficientus. Mokytoja Stasė Černeckienė teigia, jog „atsiranda galimybė vienvaldiškiems mokyklos vadovo sprendimams, jo simpatijoms ir antipatijoms. Juk ir taip mokytojo darbas stresinis – kontrolė, tikrinimai. Nuo rugsėjo atlyginimas, atėmus valandas, sumažėjo keliais šimtais. Kiek dar mažins? Baisu. Kas begali rinktis šią profesiją…“ Panašiai mano daugelis respondentų, o mokytoja Solytė Pelakauskienė nuogąstauja, jog mokyklos vadovai „susidoros su tais, kurie jiems yra nepalankūs. O jei vis dėlto ši nuostata įsigalios, tai tuomet mokytoja siūlo: „tegul būna reikalavimas, kad šie koeficientai būtų skelbiami viešai pačioje mokykloje, kad būtų aišku, kodėl man toks, o kitam kitoks. Ir tegu vadovas parengia komentarą, kodėl toks darbuotojo koeficientas.“
Situacija regionuose nėra labai skirtinga. Labai gerai bendras tendencijas apibūdina Gražina Gusakovienė, Visagino profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkė:
„Visagine, kaip ir visoje Lietuvoje, mokyklų direktoriai gavo savivaldybės nurodymus nuo rugsėjo 1 d. mažinti mokytojų atlyginimus. Sužinoję apie tai, į vietinį laikraštį rašėme straipsnius, aiškinome, kad tai neteisėta, todėl direktoriai, nenorėdami problemų, bandė gražiuoju spręsti šį klausimą (kas graudino savo padėtimi be išeities, kas gąsdino susidorojimu kviesdamasis individualiam pokalbiui, kas griebėsi kitokių gudrybių). Dauguma Visagino miesto mokytojų turi labai mažai pamokų, mokslo metų pradžios visi laukė su baime, kad gali likti be darbo ir todėl, bijodami užsitraukti administracijos nemalonę, nuolankiai pakluso – savanoriškai susimažino sau atlyginimus. Visgi atsirado drąsuolių (labai nedaug), nepanorusių skriausti nei savęs, nei savo šeimos – gavo pagal įstatymus priklausantį atlyginimą. Atrodytų, problema išsisprendė taikiai, bet…
Draugystės vidurinės mokyklos vadovai paskaičiavo finansus ir supratę, kad pinigų turi pakankamai (savivaldybė grąžino lėšas, sumokėtas mokytojų išeitinėms išmokoms), nusprendė pradžiuginti mokytojus: ne tik grąžinti neišmokėtus pinigus už rugsėjo mėnesį, bet ir skirti papildomas valandas neformaliojo ugdymo užsiėmimams. Mokytojai apsidžiaugė, bet ne visi (vieniems krūvis padidėjo trimis, kitiems – dviem, o keletui – viena val.). Kilus nepasitenkinimo bangai, direktoriaus pavaduotoja ugdymui paaiškino „nepaklusniesiems“, kad jie nubaudę save patys, nepaklusę ir nesutikę susimažinti algos už rugsėjo mėnesį kaip dauguma.
Galima tik įsivaizduoti, kas atsitiks įvedus „žirkles“: išsižiojai ne vietoje, ne laiku ir ne į temą – netekai pinigėlių. Teisė bausti materialiai – baisus ginklas direktorių rankose, o baimė pakliūti į ,,juodąjį sąrašą“ tik padidins direktorių pataikūnų gretas“.
Koeficientų įvedimą dauguma respondentų vertina kaip neabejotina užslėptą atlyginimo mažinimą. Mokytoja Irma Venskuvienė pastebi, jog „žirklės“ „be rekomendacijų, kurios sietų koeficientus su konkrečiais kriterijais, pvz.mokinių skaičiumi, darbo rezultatais (egzaminų, olimpiadų), mokinių tėvų raštiškomis pretenzijomis ar pageidavimais ir kt.- tik užmaskuota priemonė atlyginimo mažinimui”, o Dalia Bakšienė teigia, jog „apmokėjimo „žirklėms“ nepritaria, jei tai paliekama laisvam paskirstymui. Kiekvienas atliekamas darbas turi būti apmokėtas. Jo įkainis turi būti numatytas konkrečiai. Kuo skiriasi mokytojo darbas Kaune ir Vilniuje? Abu dirba tokį patį darbą. Jiems turi būti atlyginama vienodai, bet jei kuris dirba kūrybiškiau, jį galima skatinti premijomis. Jei norima vienus darbuotojus paskatinti, o kitus ne, tai turi būti atskirai skiriamos lėšos. Taip yra visuose normaliuose darbuose.“
Apie tai, kad reikia nustatyti teisingą darbo apmokėjimą kalba daugumą mokytojų. Danguolė Švenčionienė sako, kad nepritaria jokioms „žirklėms“, nes „už konkretų darbą turi būti numatytas konkretus atlygis, negi tokiai daugybei ministerijos klerkų tai sunku numatyti? „Žirklės“ leidžia mokyklų vadovams jiems lojalius mokytojus apdovanoti padidintais atlyginimais. O kiekvieną darbą mokykloje, ar tai atlieka mokytojas metodininkas, ar mokytojas reikia padaryti vienodai gerai.“
LŠMPSF ekspertai, rengdami apklausą ir analizuodami respondentų atsakymus, siekė atsižvelgti į visų švietimo darbuotojų interesus. Visos atsiųstos nuomonės profesinės sąjungos atstovams labai svarbios, vertinant ŠMM ruošiamą naują pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo aprašą, todėl nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems apklausoje.
Komentarų kalba ir stilius netaisyti.
LŠMPSF informacija