Tai antradienį susitikime su Utenos „Saulės“ gimnazijos pedagogais pripažino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, sunkmečiu prašęs pedagogų supratimo.

Tačiau ministrui, beje turinčiam teisininko išsilavinimą, reikėtų suvokti, kad pedagogų supratimo neužteks. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 176 straipsnis griežtai reglamentuoja, jog darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Vadinasi, jei atostoginiai mokytojus pasieks rudenį, mokslo metai gali prasidėti ne rugsėjo 1 dieną. Mokytojai ir jų organizacijos turi galių protestais priversti Vyriausybę laikytis įstatymų.

Siekiant išvengti įtampos ir galimų protestų, Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija privalo kalbėtis ir tartis su mokytojų atstovais. Deja, šalies valdžios institucijoms Europos Sąjungoje priimti socialinio dialogo principai svetimi. Plačiai kalbama apie susitarimų reikalingumą, tačiau sprendžiant konkrečias problemas tarimasis pamirštamas, tik prašoma ar reikalaujama supratimo.

Jei supratimo nesiekia Vyriausybė, ji neturi moralinės teisės prašyti supratimo iš mokytojų. 

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija birželio 17 dieną rengia nacionalinę švietimo darbuotojų konferenciją. Jei iki tos dienos Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija nesiteiks susitarti dėl atostoginių išmokėjimo tvarkos, konferencijoje bus svarstoma galimybė mokytojams laikytis Darbo kodekso reikalavimų ir nepradėti darbo rugsėjo 1 dieną.

LŠMPSF pareiškimas