Valstybės tarnautojus ir pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos, šių metų birželio 3 dieną, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydamos numatyti, kokį pareiginės algos bazinį dydį ši teiks svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Vėliau, artėjant link pabaigos LR Seimo pavasario sesijai, kreiptasi ir į LR Seimą, siekiant priminti kad LR Vyriausybė nevykdo Valstybės tarnybos įstatymu numatyto įpareigojimo, o LR Seimas iki pavasario sesijos pabaigos nespės patvirtinti kitų metų pareiginės algos bazinio dydžio.

Deja, vykdomoji valdžia, matyt rengdamasi rudenį vyksiantiems LR Seimo rinkimams, aiškaus atsakymo nepateikė nei iki LR Seimo pavasario sesijos pabaigos, nei iki šiol. LR Vyriausybė nuosekliai vykdo „savo“ politiką, nekreipdama dėmesio į įstatymų reikalavimus ar LR Seimo suformuotas nuostatas. Vienašališkas siūlymas padidinti „Sodros“ įmokas, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio įšaldymas dar pavasarį – visi šie veiksmai rodo LR Vyriausybės nesugebėjimą vykdyti nustatytus įsipareigojimus.

Toks LR Vyriausybės elgesys – nepadorus ir nepriimtinas. Nepriimtinas ir nesuprantamas tiems žmonėms, kurie sąžiningai vykdo savo pareigą – tarnauja žmonėms.

Didėjanti infliacija, kainų augimas, nuskurdins vidutinį gyventojų sluoksnį, kurio dalimi esame mes – policininkai, ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai ir t.t. Tapsime socialiai pažeidžiami, nepajėgsime atlikti valstybės užduočių: apsaugoti piliečius nuo kriminalo, ugnies, stichinių nelaimių, ir t.t. Valstybės tarnybą gali ištikti dar didesnis „tuštėjimo metas“ arba „protų nutekėjimas“, kai lieka tik tie tarnautojai, kurie verčiau neliktų…

Taigi, skurdo, akivaizdžiai, daugiau negu spindesio. Valstybės tarnautojai ir pareigūnai tampa teisinės sistemos netobulumo ir ne itin švarių politinių žaidimų įkaitais.

Pasigirdus atviriems ketinimams įšaldyti tarnautojų algas, kitais metais jų visai nedidinant, kyla pagrįstas klausimas: „Kaip gyvensime?“.

Atsakymas paprastas – mažiau valgysime, mažiau važinėsime automobiliu, mažiau skolinsimės iš bankų, paliksime mažiau arbatpinigių. Svarbiausia, prisiminsime „blatą“ – išskirtinį priėjimą, norėdami nusipirkti pigesnių prekių. Nenustebsime, jei greitai, maisto prekių lentynose atsiras pigesnės dešrelės, pavadintos „Tarnautojų”, arba 0,2% riebumo pienas, skirtas tarnautojų (miežinei) kavai.

Ar tikrai esame verti gyventi blogiau? Ar esame verti tik tokio gyvenimo ir tik tokio požiūrio į Valstybės tarnybą?

Profesinės sąjungos kreipiasi į visus geros valios Lietuvos žmones ir sako – stabdykime politinį nutautėjimą, atkurkime socialinį teisingumą ir nustatykime aiškius mūsų valstybės prioritetus. Mūsų manymu, tai – sveikata, švietimas ir visuomenės saugumas.