Profesinių sąjungų derybinę grupę sudaro: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narė Gražina Gruzdienė, LPS “Solidarumas” prezidiumo narė Jovita Meškauskienė, Lietuvos darbo federacijos generalinė sekretorė Janina Švedienė.

Profesinių sąjungų, Finansų ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai aptarė darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo kriterijus.

Pirmojo susitikimo metu šalys išklausė viena kitos pozicijas dėl darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymo nuostatų.

Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojo Algirdo Kvederavičiaus, profesinės sąjungos ketina išsakyti savo pageidavimus Vyriausybei, taip siekiant politinio sprendimo, ypač akcentuojant darbo užmokesčio didinimo klausimus.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus Rimanto Kairelio, svarbiausia yra tai, jog jau pirmojo susitikimo metu visi sutarėme dėl skubiausiai ir realiausiai įgyvendinamos galimybės įstatymu įtvirtinti kriterijus bei tvarką, pagal kurią būtų indeksuojami minimalūs darbo užmokesčio ir socialinių išmokų dydžiai.

„Tikimės jog šio įstatymo projektą suskubsime pateikti Seimui svarstyti jau pavasario sesijos metu“, – sakė R.Kairelis.

Profesinės sąjungos reikalauja, kad Vyriausybė iki realios skurdo ribos, siekiančios 326 litus, padidintų neapmokestinamąjį pajamų dydį, valstybės remiamas pajamas bei bazinę pensiją, o minimalų gyvenimo lygį (MGL) iki skaičiuojamojo MGL – 217,4 lito. Padidintą MGL naudoti socialinių pašalpų dydžio apskaičiavimui bei įstatymu įtvirtinti minėtų minimalių dydžių indeksavimo kriterijus ir tvarką.

„Taip pat svarbu garantuoti darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimą pagal vartojimo kainų didėjimą arba bendrojo vidaus produkto augimą, atsižvelgiant į tą rodiklį, kuris auga sparčiau, įstatymu įtvirtinti kriterijus ir tvarką, pagal kurią būtų indeksuojamas darbo užmokestis“, – mano Algirdas Kvederavičius.

Kitą darbo grupės posėdį numatoma surengti po dviejų savaičių.

Penktadienio, kovo 31 dienos, dienraštyje „Lietuvos žinios“ rašoma, jog Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis tokias profsąjungų ir Vyriausybės atstovų repeticijas vertina kaip papildomos problemos kūrimą.

„Makroekonominiu požiūriu algas indeksuoti pavojinga, nes tai gali sukelti vadinamąsias infliacijos spirales, – teigė R.Kuodis. – Dabartinėmis sąlygomis tokių formalių indeksavimo schemų verčiau neįvedinėti“.

Pasak Lietuvos banko pareigūno, indeksavimas reiškia ir papildomą kišimąsi į privatų verslą, o viešajame sektoriuje tai gali lemti didelį įstaigų biudžeto deficitą.

Infliacijos spiralės yra tarsi užburtas ratas tarp kainų ir darbo užmokesčio – kylant kainoms didėja ir algos, o tai lemia dar didesnį infliacijos protrūkį.