Gražina Gruzdienė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, apie profsąjungos siūlomą nemokamą teisinę paramą ketvirtadienį vakare telefonu kalbėjo su D.Budrevičiene.
G.Gruzdienės teigimu, profesinė sąjunga negali likti nuošalyje, kai iš darbo įmonės vadovai atleido darbuotoją paminant šalyje galiojančius įstatymus.
Interneto portalo www.lprofsajungos.lt žiniomis, Dalia Budrevičienė nėra profesinės sąjungos narė, nors „Krekenavos agrofirmoje“ iki šiol tebeveikia profesinė sąjunga, priklausanti Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai (LŽŪDPS).
„LŽŪDPS federacija ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad atlyginimų mokėjimas vokeliuose daro nuostolį valstybei ir darbuotojui… Gaila, kad šalies finansinės institucijos neišsiaiškina, iš kokių resursų mokami šie nelegalūs pinigai, o darbuotojai dėl įvairių priežasasčių – matyt, ir iš baimės netekti darbo – tyli… Atitinkamų institucijų vadovai turėtų tarti svarų žodį, kad darbininkė, kelianti šį klausimą, būtų visapusiškai saugi, politikai užuot eskalavę šį faktą, imtųsi iš esmės spręsti problemą viso šalies ūkio mastu“, – sakė Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Alfonsas Gedgaudas.
Primename, jog kovo 8 dieną Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija išplatino pranešimą spaudai, kuriame rašoma:
„Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ragina Seimą ir Vyriausybę priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama mažinti nelegalaus darbo užmokesčio „vokeliuose“ mastus. Šią problemą būtina spręsti kompleksiškai taikant ekonominius, teisinius ir politinius sprendimus.
Artūro Černiausko, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko, teigimu, už nelegalaus atlyginimo mokėjimą nebaudžiami darbdaviai Lietuvoje suformavo iškreiptą darbo užmokesčio, mokesčių ir socialinių įmokų situaciją, kuri yra žalinga ir valstybei, ir jos gyventojams. Tokiu būdu yra nuslepiami darbuotojų pajamų mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos.
Sprendžiant atlyginimų „vokeliuose“ problemą, didžiausias profesinių sąjungų centras siūlo darbdaviams didinantiems darbuotojų algas taikyti mokesčių lengvatas. Taip pat sugrupuoti darbuotojus ir jų darbo užmokestį nustatyti pagal atliekamų darbų sudėtingumą, kvalifikaciją bei pareigybę.
Šiuo metu minimalią mėnesinę algą, nepriklausomai nuo darbų pobūdžio ir kvalifikacijos, gauna net 20 procentų visų šalies darbuotojų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuomone, kol nacionaliniu lygmeniu dėl darbo užmokesčio reguliavimo nėra susitarimų tarp profsąjungų ir darbdavių, tai turi reguliuoti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
Pasak A.Černiausko, įstatymais turi būti apibrėžta aiški darbdavių atsakomybė už nelegalų algų mokėjimą „vokeliuose“, o darbuotojams apie tokius pažeidimus informuojantiems atsakingas valstybės insituticijas užtikrinta teisinė apsauga.“