„Prekių ir paslaugų kainų augimas, aplenkiantis gyventojų pajamų ir perkamosios galios augimą, stabdo šalies ekonominį ir socialinį vystymąsi – gali sukelti krizinę situaciją ir socialinius neramumus“, – teigia Profsąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Pasak A.Kvedaravičiaus, kyliančias degalų ir kasdienių vartojimo prekių kainas labiausiai pajus mažas pajamas gaunantys darbuotojai. Šiuo metu valstybės tarnautojų minimalus darbo užmokestis siekia tik 430 litų.  Minimalią mėnesinę algą, nuo šių metų liepos 1 dienos padidėjusią iki 550 litų, Lietuvoje gauna apie 20 procentų darbuotojų.

Profsąjungų konfederacija, kaip galimą sprendimo variantą, siūlo darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimą, priklausantį nuo vartojimo kainų indekso.

„Profesinės sąjungos yra pritarusios darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma darbo užmokestį ir socialines išmokas indeksuoti ne mažiau kaip 3 procentais, kai vartotojų kainų indeksas yra didesnis negu 1,03, palyginti su paskutiniu indeksavimu, – teigia A.Kvedaravičius, – tačiau dar praėjusiais metais Seime užregistruotas toks įstatymo projektas – užstrigęs“.

Profesinių sąjungų konfederacija reikalauja, kad darbo užmokestis ir socialinės išmokos būtų reguliuojami indeksavimo įstatymu, o valstybinio ir privataus sektorių darbuotojų atlyginimai – nustatomi kolektyvinėse sutartyse, priklausomai nuo atliekamo darbo sudėtingumo ir darbuotojų kvalifikacijos.

„Siūlysime Vyriausybei, nacionalinėms darbdavių ir profsąjungų organizacijoms, nedelsiant pradėti derybas dėl darbo užmokesčio reguliavimo, atsižvelgiant į galimą šalies ekonominę ir socialinę krizę dėl drąstiškų kainų augimo“, – teigia A.Kvedaravičius.