Įvaizdis slepia tikrovę
Šiuo metu “Vičiūnų” grupė Lietuvoje žinomiausia kaip žuvų produktų gamintoja, tačiau jos veikla gerokai įvairesnė. Jai priklauso “Plungės malūnas” ir “Plungės duona”, “Katpėdėlės” kavinių tinklas, taip pat prekybos centrų tinklas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Plungėje, kuriuos vienija “Pliuso” ženklas.
“Vičiūnų” įmonių grupės bendri gamybos pajėgumai siekia apie 100 tūkst. tonų produkcijos per metus. Grupė taip pat turi du fabrikus Estijoje ir vieną Kaliningrade.
Pagrindinis “Vičiūnų” grupės pelno šaltinis – Plungėje esantys žuvies ir surimi (išvalyto baltos žuvies baltymo) produktų gamybos cechai. Į juos mielai įleidžiami aukšti Lietuvos vadovai, užsienio šalių ambasadoriai, tačiau durys užtrenkiamos profesinių sąjungų atstovams, bandantiems kovoti dėl normalių žmonių darbo sąlygų.
Žmonės išvargę
Žuvies perdirbimo gamykla šiame mieste įkurta 1995 metais. Plungėje veikia vienas “Vičiūnai ir partneriai” cechas ir trys “Plungės kooperatinės prekybos” cechai. Bendrovėje dirbę ir tebedirbantys žmonės pasakoja šiurpą keliančias istorijas apie darbo sąlygas šiame maisto fabrike.
“Krabinėje” (taip vietiniai vadina krabų lazdelių cechą) daugiau niekada nedirbčiau ir niekam nesiūlyčiau. Ten pragaras. Neįsivaizduojate, kaip mane siutina tos gražios reklamos per televiziją. Kad tie žmonės, kurie valgo tas žuvis, pamatytų, kaip mes čia dirbame”, – pasakojo plungiškiai.
“Jeigu žmonės būtų patenkinti darbu, nereikėtų darbuotojų ieškoti kituose miestuose. Dabar ieško darbuotojų Mažeikių, Telšių rajonuose. Surenka girtuoklėlius, bet jie neilgai ištveria tokį tempą”, – pasakojo pašnekovai. “Baisiausia buvo, kai dėl darbo tempo man neleido net nusilengvinti. Per 12 valandų tik kartą galėjau nueiti į tualetą”, – tikino vyriškis.
“Dirbau po 12 valandų per parą. Buvo dvi pietų pertraukos, bet kartą sugalvojo vieną panaikinti, kad daugiau pagamintume. Išėjo atvirkščiai: išvargę žmonės tik pagamindavo daugiau broko”, – juokėsi vienas vyras. Darbuotojus piktina ir dažna jų kontrolė. “Kartą nutarėme suskaičiuoti, kiek kartų mus tikrins. Per dieną suskaičiavome 29 kontrolierius”, – stebėjosi vyrai.
Kasmet Plungėje surengiamas Pažaislio muzikos festivalio renginys. Jis nemokamas, kadangi jį remia “Vičiūnai”. “Kaip manote, iš kokių pinigų? Mums sumažina algas ir paremia, visada po šių koncertų mūsų algos sumažėja”, – įsitikinę darbuotojai.
Pyktį išlieja ir vogdami
Gamykloje įdiegta griežta kontrolės sistema, tačiau darbuotojai vis tiek bando vogti. “Vagiame ne todėl, kad taip ir tarybiniais laikais buvome įpratę. Tiesiog nervai nelaiko, kai už vergišką darbą gauni 600 litų per mėnesį”, – sakė vienas pašnekovas.
Žmonės įsigudrino čia pat valgyti. “Paimi kuo daugiau krabų lazdelių, nueini į tą vietą, kurios nemato kameros, ir valgai”, – aiškino darbuotojai.
Vagia ne tik žuvies produktus. Kartą kažkas bandė išnešti pirštinių pundą ir jas netyčia pametė. Tada atsirado užrašas, kviečiantis pasiimti pamestas pirštines. “Žinoma, niekas nėjo, nes kitaip būtų išmestas iš darbo. Nors ne visi ir gailėdavosi, kai juos atleisdavo”, – sakė pašnekovai.
Jie pasakojo, kad ir patys gamyklos vadovai nevengia vogti produkcijos. “Aišku, jie tai daro didesniais kiekiais ir kitaip. Iki šiol šnekama, kad vienas įmonės vadovų buvo smarkiai sumuštas, kai mėgino nuslėpti gaminių už keliasdešimt tūkstančių litų”, – pasakojo plungiškiai.
Derybas vilkina
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pradėjo derybas su “Vičiūnų” grupės administracija dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo, tačiau, anot jos, savininkai vilkina procesą. “Ši įmonė laikoma prestižine, sudarytas geras jos įvaizdis, tačiau kas vyksta fabrike, su tuo nesiderina”, – sakė ji.
Anot G.Gruzdienės, darbuotojai labiausiai pyksta todėl, kad nežino, kaip yra apmokamas jų darbas. “Žmonės neturi informacijos, pagal ką yra nustatomas jų atlyginimas. Jau kelis kartus lankiausi Plungėje, žmonės išsakė įvairių priekaištų. Vienuose cechuose darbuotojai labai šąla, žmones puola ligos, kitur jie perkaista, savininkai jau porą metų žada įrengti vėdinimo sistemą. Darbuotojai dirba viršvalandžius, bet nežino, kaip už tai apmokama.
Mes net nebuvome įleisti į šios įmonės cechus – niekur taip dar nėra buvę. Darbuotojai negali pasiimti nemokamų atostogų. Šiemet prieš Velykas darbuotojai tik išvakarėse buvo įspėti, kad turės dirbti ir švenčių dienomis. Net sunku įsivaizduoti, kad taip yra tokioje įmonėje”, – stebėjosi G.Gruzdienė.
Anot jos, profsąjungos nariais čia yra 140 žmonių. “Jie spaudžiami pasitraukti iš profsąjungos, sakoma, kad taip bus geriau, pakels algas. Kai kurie neatlaiko spaudimo, išeina iš profsąjungos”, – teigė G.Gruzdienė.
Moterys uždirba mažiau
Vietinės profsąjungos vadovė Vilma Kurienė taip pat sakė, kad daugiausia nusiskundimų darbuotojai turi dėl darbo apmokėjimo sistemos. “Meistrai turi teisę pridėti ar atimti priemokas savo nuožiūra. Po algų išmokėjimo galėčiau visą dieną priiminėti skundus”, – sakė ji.
Anot V.Kurienės, bendrovėje egzistuoja ir moterų diskriminacija. “Moterys čia uždirba vidutiniškai po 700 litų, vyrai – po 1000. Darbdaviai aiškina, kad vyrus ir taip sunkiau privilioti, nes jie randa darbo statybose, išvyksta į užsienį. Vyrai uždirba daugiau, nes jie dirba operatoriais prie įrengimų. Ne, jokių mokslų baigti tam nereikia, visi čia pat apmokomi. Tačiau niekada tai nesiūloma moterims, joms čia tenka tik juodas darbas”, – sakė V.Kurienė.
Vergai ir vergvaldžiai
“Cechuose vasarą karštą, žiemą – šalta. Dirbame pamainomis po 12 valandų. Žmonėms kartais per pamainą duodama tik viena pertrauka.
Pakavimo ceche dirbančios moterys nuolat skundžiasi sąnarių uždegimais, sausgyslių patempimais. Jos pakuoja iki 18 laipsnių atšaldytą produkciją, rankos greitai pamėlynuoja. Jau keletą metų prašome leisti moterims keistis šiame darbe, duoti galimybę pasišildyti, bet nieko nelaimėjome. Meistrai neleidžia, ir tiek. Meistrais čia tampa tik viršininkų pažįstami. Tarp meistrų, pamainos viršininkų ir kitų darbuotojų egzistuoja vergvaldžių ir vergų santykiai, kai vergai bet kada gali būti aprėkti, iškeikti”, – sakė V.Kurienė.
Anot jos, plungiškiai nebesiveržia į “Vičiūnus”, todėl nuolat ieškoma darbuotojų kituose rajonuose. “Anksčiau darbuotojams dažnai būdavo grasinama juos atleisti, nes už tvoros laukdavo dar šimtas bedarbių. Dabar taip jau nėra, veža beviltiškus darbuotojus iš kitur. Tačiau čia taip sunku, kad kai kurie ištveria tik pusę dienos ir spjauna į viską”, – sakė V.Kurienė.
Savininkai nepanoro kalbėtis
Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vedėjas Stanislovas Ričkus sakė, kad skambučiai iš “Vičiūnų” pasipila prieš kiekvienas šventes. “Žmonės nepatenkinti, kad turi dirbti Kalėdų, Naujųjų metų ir Velykų antrosiomis dienomis. Ten neišspręstas klausimas, ar gamyba yra pertraukiama, ar nepertraukiama. “Vičiūnai” yra nustatę, kad gamybą stabdo tik tris kartus per metus – Kalėdų, Naujųjų metų ir Velykų pirmosiomis dienomis. Tai reikštų, kad gamybą įmanoma sustabdyti ir dažniau, tačiau viską lemia noras uždirbti daugiau”, – mano S.Ričkus.
“Kauno diena” bandė apie darbuotojų darbo sąlygas pasikalbėti ir su “Vičiūnų” savininkais. Valdybos pirmininkas plungiškis Liudas Skierus “Kauno dienai” sakė, kad jis yra užsienyje, todėl nenorėtų atsakinėti į klausimus. Jis patarė kreiptis į direktorių kaunietį Visvaldą Matijošaitį. Šis teigė nežinąs, kuo skundžiasi darbuotojai, ir pasiūlė paskambinti kitą dieną. Vėliau V.Matijošaitis taip pat paprašydavo paskambinti kitą dieną, tačiau galiausiai į telefono skambučius nebeatsiliepė. Į kelis pateiktus klausimus taip neatsakė ir bendrovės rinkodaros padalinio darbuotojas.
Dainoras Lukas
