Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė vėl kėlė valstybės tarnautojams priklausančios nuosavybės (dėl neteisingo indeksavimo koeficientų taikymo nesumokėtų atlyginimų valstybės tarnautojams) grąžinimo problemą. “Jei tikrai žinotumėm, kad pinigai žmonėms bus grąžinti, atsiimtumėm ieškininius pareiškimus”, – sakė I.Petraitienė. Be to, ji ragino peržiūrėti ir kelti valstybės tarnautojų atlyginimus apskritai.
I. Petraitienei pritarė ir Vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkas Artūras Navaitis. Jis prašė LR Seimo ir kitos valdžios rasti politinės valios sugebėti atsiskaityti su valstybės tarnautojais. Pasak pirmininko, jau dabar teismo išlaidos yra didesnės, nei skola valstybės tarnautojams. Be to, jei bus kreiptasi į tarptautinius teismus, Lietuvos įvaizdžiui tikrai tai neišeis į naudą.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Aleksas Bružas pabrėžė, kad Lietuvoje apskritai nėra sureguliuota valstybinio sektoriaus atlyginimų sistema. Pasak jo, vienos specialybės įvertintos per gerai, kitos – šiuo požiūriu sumenkintos. Dėl to, kalbėjo A.Bružas, nuolat kils problemų tai vienoje, tai kitoje srityje, todėl profsąjungos galinčios čia padėti pasirašant susitarimus įvairiais lygmenimis.
Seimo narys Algirdas Sysas sakė, jog frakcija kreipėsi į Vyriausybę prašydama tiksliai nurodyti, koks yra įsiskolinimas valstybės tarnautojams. Pasak jo, gavus paskaičiavimus, galima bus pabandyti skolą atiduoti per 2-3 metus. A.Sysas sakė, kad jis jau užregistravo atlyginimų indeksavimo įstatymą. “Sureguliuoti atlyginimų sistemą Lietuvoje – tai politikų garbės reikalas”, – teigė jis. Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas pasiūlė sudaryti frakcijos narių ir profsąjungos atstovų grupelę, kuri bandytų ieškoti optimalaus šios problemos sprendimo būdo.
Frakcijos nario Broniaus Bradausko nuomone, šiandien reiktų ne “tampytis” po teismus, o surasti kompromisą ir per kelerius metus grąžinti valstybės tarnautojams skolą. Jis taip pat papriekaištavo profsąjungoms, kad jos nesirūpina tuo, kas vyksta valstybės tarnautojų sistemų “viduje”. “Policininkas Kaune gauna 300-400 litų daugiau, nei toks pats policininkas kur nors kitur Lietuvoje”, – sakė B.Bradauskas. Seimo narys ragino patiems veikti, o ne laukti, kol problemos pačios “išsispręs”.
Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aldona Čiočienė informavo, kad vykdant susitarimą, kurio dėka atidėtas medikų streikas, jau dabar ryškėja daug nesusipratimų. Trečiojo lygio medicinos įstaigose įkainiai padidinti 28 proc., o pirmojo, kuriam tenka didžiausias krūvis, – tik 10 proc. “Tokių didelių “žirklių” nėra niekur Europoje”, – sakė ji ir teigė, kad dėl to dar kils konfliktų. A.Čiočienė ragino kuo greičiau ratifikuoti TDO Slaugos konvenciją, kuri Sveikatos apsaugos ministerijoje jau “guli” treti metai ir kurią taikant pavyktų išspręsti nemaža problemų.
LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė pabrėžė, jog Konfederacijai taip pat rūpi, kad medicinos įstaigose vyktų derybos ir jose dalyvautų bent jau dviejų profsąjungų, esančių LPSK sudėtyje, atstovai ir kad nebūtų skriaudžiami slaugytojai. J.Olekas pasiūlė palaukti Monitoringo komisijos išvadų ir dėl šio klausimo susitikti dar kartą.
J.Matuizienė prašė paieškoti galimybių finansuoti profsąjungas iš valstybės biudžeto. Profsąjungos informuoja bei konsultuoja ne tik profsąjungos narius. Miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Algirdas Rauka pritarė jai, kad valstybė turėtų skirti lėšų vykdyti tam tikroms programoms. Tai galėtų būti mokymai, informavimas, konsultavimas, nevyriausybinės kontrolės darbo rinkoje vykdymas ir pan.
A.Sysas priminė, kad Konstitucinio teismo sprendimu uždrausta tiesiogiai pinigais remti profsąjungas. Jis pasiūlė joms perleisti nedarbo draudimo, darbo rinkos dalyvių mokymo funkcijas.
A.Bružas siūlė pasirašyti susitarimą Vyriausybės lygmeniu, kad profsąjungų finansavimas nebūtų momentinis ir trumpalaikis. Pasak jo, biudžete tiesiog reiktų numatyti “eilutę”, kurioje būtų numatytos lėšos paslaugoms, kurias atliktų profsąjungos, apmokėti. “Socdemai ir profsąjungos turi eiti išvien!”, – kvietė A.Bružas.
Kitas LPSK atstovų ir Seimo socialdemokratų frakcijos narių susitikimas numatytas birželio pabaigoje.
“Lietuvos profsąjungų” informacija
