Socialiniai partneriai pritarė Darbo kodekso 112 straipsnio, reglamentuojančio sezoninių darbo sutarčių sudarymą, pakeitimui. Buvo siūloma palikti galiojančios DK redakcijos nuostatą, kad sezoninės darbo sutarties terminas 8 mėnesiai, tačiau straipsnį papildyti nuostata, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti susitariama dėl 10 mėnesių sezoninės darbo sutarties termino.

Taip pat pritarta ir Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalies pataisai, kuria buvo siūloma, kad užmokestis už kasmetines atostogas būtų mokamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki kasmetinių atostogų pradžios. Pagal galiojančią Darbo kodekso nuostatą darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios.

Darbdavių iniciatyva buvo svarstomas Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Šis straipsnis nustato, kad darbo apmokėjimo normos ir sąlygos, darbo normos nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Darbdavių organizacijos siūlė numatyti, kad tais atvejais, kai įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, tokias normas galima būtų nustatyti įmonės darbo tvarkos taisyklėse. Profesinių sąjungų atstovai nesutiko su tokiu siūlomu Darbo kodekso pakeitimu, nes darbo tvarkos taisyklės nėra ta vieta, kur būtų galima aptarti darbo apmokėjimą. Darbo normos ir jų apmokėjimas turi būti aptartas tokiuose nuostatuose, kurie būtų derinami su darbuotojų atstovais. Pasiteisinimas, kad įmonėje nėra darbuotojų atstovų, nėra pakankamas, nes juos galima surasti šakinėje profsąjungoje arba paaiškinti darbuotojams apie galimybę steigti profsąjungą ar darbo tarybą.

Socialiniai partneriai susitarė, kad Darbo kodekso 76 straipsnyje būtų įtvirtinta ir lokauto sąvoka. Šiuo metu, darbuotojai turi teisę streikuoti, todėl darbdaviams taip pat turi būti suteikta teisė tokiu būdu spręsti kolektyvinį ginčą. Įteisinus lokautą Lietuvoje būtų garantuotos abiejų socialinių partnerių vienodos teisės įgyvendinti asociacijų laisvės principą. Lokautą įteisina Europos socialinės chartijos nuostatos, nors kita vertus nereikalauja, kad tokia teisė būtų tiesiogiai garantuota nacionaliniuose įstatymuose. Tačiau kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Prancūzijoje, Estijoje lokautai yra įteisinti, tačiau jų paskelbimo sąlygos ir tvarka griežtai reglamentuoti nacionaliniuose teisės aktuose. Reikia pabrėžti, kad kol kas socialiniai partneriai pritarė tik pačios lokauto sąvokos įtvirtinimui Darbo kodekse, bet jo skelbimo tvarka turi būti griežtai reglamentuota atskirame įstatyme.

Profesinės sąjungos nepritarė darbdavių siūlymui keisti Darbo kodekso 184 straipsnį ir darbuotojo prašymu suteikti suteikti nemokamas atostogas dėl kitų priežasčių, nei numatyta Darbo kodekse. Šiuo metu Darbo kodeksas nustato išsamų priežasčių, dėl kurių gali būti suteikiamos nemokamos atostogos, sąrašą. Dėl kitų atvejų turi būti tariamasi kolektyvinėje sutartyje.

Pažymėtina, kad šiuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete taip pat yra svarstomas Darbo kodekso pakeitimo projektas, kurį parengė darbo teisės specialistai.

Parengė Jolanta VAIČAITYTĖ

LPSK teisininkė